Įvardytos taisyklės, kurių verta laikytis maudantis

© GrindaŽalieji ežerai
Žalieji ežerai - Sputnik Lietuva, 1920, 27.06.2021
Pernai Lietuvoje atviruose vandens telkiniuose ir baseinuose nuskendo 140 žmonių, o traumas vandenyje patyrė 275 žmonės
VILNIUS, birželio 27 — Sputnik. Traumos, kaip ir skendimai, sveikatos specialistų teigimu, yra kasmetinis maudynių palydovas, dažniausiai nutinkantis dėl pačių besimaudančiųjų pernelyg didelio atsipalaidavimo ir grėsmių ignoravimo, rašo draudimo bendrovė BTA.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, pernai Lietuvoje atviruose vandens telkiniuose ir baseinuose nuskendo 140 žmonių, o traumas vandenyje patyrė 275 žmonės. 29 iš jų traumos buvo sunkios ir labai sunkios, jas teko gydyti stacionare, 246 buvo gydytos ambulatoriškai.
Gelbėjimosi ratas - Sputnik Lietuva, 1920, 24.06.2021
Giliausias Lietuvos ežeras yra tinkamas maudytis per Jonines
"Sunkiausios traumos dažniausiai yra galvos, stuburo, kaklo sužalojimai, nervų ir nugaros smegenų pažeidimai. Itin pavojingos traumos yra klubų, kojų žaizdos ir lūžiai, šonkaulių, krūtinkaulio, stuburo juosmens dalies sužalojimai. Žmonės į gydymo įstaigas kreipiasi ir dėl kitokių sužeidimų, tokių kaip įsipjovimas į vandens telkinio dugne esančias šukes ar kriaukles", – vardija Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Liuda Ciesiūnienė.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atstovė sako, kad traumų ir nelaimių vandenyje riziką padidina maudymasis nepažįstamose arba tam nepritaikytose vietose.
Maudytis derėtų tik žinomose, patikrintose, geriausia – specialiai įrengtose maudyklose. Vietose, kuriose daug kriauklių, ar užsienio šalyse, kur yra tikimybė susidurti su jūros ežiais, reikėtų avėti vandens batus.
Prie vandens telkinių patariama nesielgti pernelyg rizikingai, neįvertinus savo galimybių, jokiu būdu nevartoti alkoholio, narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų ir būtinai prižiūrėti vaikus: neleisti jiems išdykauti vandenyje, stumdytis, lipti vieni kitiems ant pečių.
Ežeras - Sputnik Lietuva, 1920, 21.06.2021
Savaitgalį – daugiau šimto gaisrų, iš vandens ištraukti šeši skenduoliai
Pasak Ciesiūnienės, daugiausiai traumų patiriama neatsargiai šokinėjant į vandenį. Jei šokama ant kojų ir pataikoma ant kieto pagrindo, didelė tikimybė, kad lūš pėdos ar čiurnos kaulai. Neriant ant galvos yra rizika traumuoti galvą ar kaklą.
Labai svarbu laikytis šokinėjimo į vandenį taisyklių. Šokti į vandenį galima tik patikrintose vietose, kuriose gylis yra ne mažesnis nei 3 metrai. Pavojinga šokti į stipriai sudrumstą vandenį, kuriame nieko nesimato. Negalima šokti į vandenį smarkiai įkaitus saulėje, nes raumenis gali sutraukti mėšlungis. Šokant į vandenį, būtina saugoti galvą, tad geriausia šokti ištiesus rankas.
Negalima šokinėti į vandenį nuo labai aukštų vietų, uostų teritorijoje, šalia tiltų, kitų įrengimų. Nesaugu nardyti iš valčių, vandens dviračių, nes jie gali apvirsti, be to, galima gauti smūgį irklu ar sraigtu, netyčia išnėrus po juo, ir patirti rimtą galvos traumą, prarasti sąmonę, net paskęsti.
Visuomenės sveikatos specialistė primena būtinai įvertinti ir galimus ūgio bei svorio pokyčius, kurie turi įtakos panirimo gyliui – tai ypač aktualu greitai augantiems vaikams ir paaugliams.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала