Lenkija atsisako mokėti už savo nuodėmes

Dovydo žvaigždė - Sputnik Lietuva, 1920, 04.07.2021
Šį sekmadienį bus minimos tragiškos metinės — 75-osios žydų pogromo metinės Lenkijos Kelcų mieste. Tada buvo žiauriai nužudyta dešimtys žmonių, įskaitant vaikus ir nėščias moteris
Holokausto, nusinešusio milijonus Lenkijos žydų gyvybių, fone tai atrodo vienas iš epizodų. Tačiau atkreipkite dėmesį į datą: 1946 metų liepos 4 dieną. Karas baigėsi, Niurnbergo procesas dėl nacių nusikaltėlių jau artėja prie pabaigos, nedaugelis gyvų Lenkijos žydų grįžta į savo namus iš koncentracijos stovyklų (iš 20 tūkstančių žydų, kurie prieš karą gyveno Kelcuose, į gimtinę grįžo tik apie 200) — būtent jie, stebuklingai pabėgę iš nacių pragaro, ir tapo pogromo aukomis.
Kas buvo beginklių Kelcų gyventojų žudikai? Ne naciai, o paprasti lenkai, miesto gyventojai, vietinės metalo gaminių gamyklos darbuotojai — jie surengė masiškiausią žydų pogromą pokario Europos istorijoje.
Roš ha-šanos (žydų Naujųjų metų) minėjimas Umanėje - Sputnik Lietuva, 1920, 11.04.2021
"Rusija nustebino". Kaip pasikeitė neapykanta žydams pasaulyje
Prisiminimai apie šiuos tragiškus įvykius ypač aktualūs šiandien. Nes juose yra atsakymas į daugybę piktų tiradų, kurios skamba iš Lenkijos televizijų ekranų, iš ten esančių aukšto rango politikų lūpų. Taip sutapo, kad žalos atlyginimo Holokausto aukų palikuonims tema tapo viena aktualiausių Lenkijos politiniame gyvenime. Pagrindinis šių pareiškimų refrenas: "Lenkai nėra atsakingi už nacių nusikaltimus Lenkijos teritorijoje". Kelcų pogromas yra tik "nepatogus" priminimas, kad nusikaltimus įvykdė ne tik vokiečiai.
Praėjusią savaitę Lenkijos Seimas priėmė Administracinio kodekso pataisas, kurias visas pasaulis pradėjo traktuoti kaip "įstatymą, draudžiantį restituciją Antrojo pasaulinio karo aukoms“. Pagrindinė pataisų esmė: 30 metų limito įvedimas apskųsti sprendimus dėl turto. Taigi, lenkų Holokausto aukų palikuonys praranda net teorinę teisę susigrąžinti iš protėvių karo metu ir po jo konfiskuotą turtą.
Šis įstatymas vis dar turi gauti Senato ir Lenkijos prezidento pritarimą. Tačiau balsavimo Seime rezultatai suteikia pagrindo manyti, kad šiame kelyje nebus jokių ypatingų kliūčių. Nė vienas parlamento narys neišdrįso balsuoti prieš. 309 parlamentarai palaikė kodekso pataisas, 120 susilaikė.
Holokausto atminimo diena - Sputnik Lietuva, 1920, 29.06.2021
Europos rabinai pasipiktino Lenkijos pozicija dėl restitucijos Holokausto aukoms
Lenkijoje restitucijos tema yra viena skaudžiausių ir spekuliatyviausių. Pernai vykusiuose prezidento rinkimuose ji tapo tiesioginės dabartinės vyriausybės manipuliacijos objektu. Tuo metu valstybinė televizija išsklaidė tezę, kad opozicijos lyderis Rafalas Tšaskovskis atsisakė atsakyti į klausimus apie jo restitucijos planus. Iš to buvo padarytos visuotinės išvados, kad Tšaskovskis buvo pasaulio antilenkiško sąmokslo, kuriam vadovavo Džordžas Sorošas, sraigtelis. Pabrėžkime, kad tokie kaltinimai buvo grindžiami net ne opozicijos sutikimu restitucijai, o atsisakymu diskutuoti šia tema. Bet kokį palaikantį pareiškimą Lenkijos žiniasklaida ir politikai vertina kaip Lenkijos išdavystę ir bandymą skirti jai dalį atsakomybės už Holokaustą.
Seimo sprendimas sukėlė piktą Izraelio reakciją. Šalies užsienio reikalų ministras Jairas Lapidas tai pavadino "amoraliu" ir pridūrė: "Joks įstatymas nepakeis istorijos. Naujasis Lenkijos įstatymas yra gėda. Tai rimtai pakenks abiejų šalių santykiams". Lenkijos ambasadorius Izraelyje buvo iškviestas į šalies Užsienio reikalų ministeriją.
Atsakydama į tai, Lenkijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame pasmerkė Izraelio reakciją:

"Šie komentarai rodo faktų ir Lenkijos įstatymų nepaisymą. Lenkija jokiu būdu nėra atsakinga už Holokaustą, žiaurumą, kurį įvykdė Vokietijos okupantai, be kita ko ir žydų tautybės Lenkijos piliečiams. Milijonai Antrosios Lenkijos Respublikos piliečių tapo vokiečių nusikaltimų aukomis".

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime yra nerangus bandymas paneigti faktą, kad naujasis įstatymas atima iš Holokausto aukų palikuonių teisę reikalauti savo protėvių turto: jie sako, kad tai daroma tik siekiant "užkirsti kelią sukčiavimui". Tačiau apsikeitimas piktomis replikomis su Izraeliu tęsėsi. Pirmadienį Izraelio reikalų patikėtinė Varšuvoje taip pat buvo pakviesta pasiaiškinti Lenkijos užsienio reikalų ministerijai.
Lenkijos ambasadorius Izraelyje Marekas Magirovskis tapo vienu pagrindinių šių dienų naujienų šaltinių. Iš pradžių jis pareiškė, kad "niekas Izraelyje neskaitė įstatymo ir nežino jo turinio", o Lenkijai pareikšti kaltinimai yra skirti "sunaikinti mūsų santykius, o ne apsaugoti Holokausto aukas". Nors jis iškart pridūrė, kad asmeniškai pažįsta kai kuriuos žydus, kurie palaikė Lenkijos Seimo priimtą įstatymą — tai yra, įstatymą, kurio "niekas neskaitė". Argi ne argumentas?
Панеряйский мемориал - Sputnik Lietuva, 1920, 05.02.2021
Atskirkite auką nuo budelio. Lietuvoje ir vėl naudojamas "žydų klausimo" naratyvas
Tiesa, daugybėje savo "tvitų", pagrindžiančių naują "restitucijos įstatymą", Magirovskis iš tikrųjų patvirtino Izraelio tezes, teigdamas, kad pagrindinis pataisų tikslas buvo sustabdyti "laukinę reprivatizaciją", kurią 2005 metais neva pradėjo kai kurios advokatų kontoros, atstovaujančios Holokausto aukų palikuonims.
Tikras smūgis lenkams buvo JAV, kurioms Varšuva ištikimai tarnavo pastaraisiais metais, reakcija. Valstybės departamento pirmininkas Nedas Praisas akcentavo Lenkijos įstatymų temą, pabrėždamas: "Lenkijos parlamento sprendimas buvo žingsnis neteisinga linkme. Mes raginame Lenkiją nebestumti šio įstatymo toliau".
Po šio pareiškimo Lenkijos žiniasklaidoje prasidėjo tam tikra isterija, kad, ęsa, visas pasaulis užsipuolė išdidžią nepriklausomą šalį, bandydamas suversti jai kompensacijas už nacių nusikaltimus.
Žinoma, buvo paminėta ir Rusija. Lenkijos politikos veteranas Juzefas Oželas auditorijai aiškiai paaiškino, kas sukėlė izraeliečių išpuolius prieš vargšę Varšuvą: "Izraelis pastebėjo, kad aplink Lenkiją kažkas keičiasi. Amerika pradėjo kalbėti su Europa apie derybas su Rusija, Prancūzija ir Vokietija bando pristatyti Rusiją kaip partnerę — ir ne savo, o Europos Sąjungos vardu. Štai kodėl jie paskutinę akimirką bando daryti spaudimą Lenkijai, kuri nėra stipri valstybė. <...> Tai paskutinis ir kartu pirmas momentas, kai Lenkija pamatė, kad turėtų pasikliauti tik savimi, kurti savo kultūrinius ir civilizacinius frontus".
Колонны бойцов движутся на фронт. Москва, 23 июня 1941 года - Sputnik Lietuva, 1920, 22.06.2021
Antrojo pasaulinio karo mitai ir legendos
Štai tokia apgulta tvirtovė! Tai yra, sprendžiant iš šios logikos, Vakarai jungiasi prieš Lenkiją, kad pašalintų jos prieštaravimą suartėjimui su Rusija. Jei ne tai — matyt, niekas nebūtų atkreipęs dėmesio į restitucijos atsisakymo įstatymą.
Tuo tarpu Lenkijos politikai vieningai piktinasi: reikalakite kompensacijos iš nacistinės Vokietijos, o ne iš jos aukos. Tarsi kalbėtume apie koncentracijos stovyklų kompensavimą ar "galutinį klausimo sprendimą", o ne už Lenkijos valdžios veiksmus prieš karą ir po jo.
Šių veiksmų priminimai visada sukelia pyktį Varšuvai. Prisiminkime nuožmią Lenkijos reakciją į Vladimiro Putino straipsnį 75-osioms Didžiosios pergalės metinėms. Tada Rusijos prezidentas priminė lenkų vaidmenį skatinant antisemitines nuotaikas prieškario Europoje: "Ko verta ciniška Lenkijos ambasadoriaus Vokietijoje J. Lipskio frazė, pasakyta pokalbyje su Hitleriu rugsėjo 20 d. 1938 m.: "Už žydų klausimo sprendimą <...> mes (lenkai) pastatysime jam nuostabų paminklą Varšuvoje".
Artimiausiomis dienomis neišvengiami priminimai apie Kelcų pogromą sukels tokią pat piktą Varšuvos reakciją. Juk būtent šie įvykiai ir pokario Lenkijos valdžios institucijų antisemitinė politika paskatino žydų gyventojų emigraciją po 1945 metų. Dešimtys tūkstančių žmonių, išgyvenusių nacių koncentracijos stovyklų pragarą, buvo priversti bėgti. Be to, Varšuva aktyviai rėmė šiuos procesus, skatindama žydus palikti savo namus ir palikti Lenkiją.
День памяти жертв Холокоста в Вильнюсе - Sputnik Lietuva, 1920, 24.03.2021
Ekspertas: Holokausto dalyvių sąrašo paskelbimas sukels isteriją Lietuvoje
Lenkijos vyriausybės vadovas Mateušas Moravieckis kategoriškai pareiškia: "Aš galiu pasakyti tik viena: kol aš būsiu ministras pirmininkas, tol Lenkija nemokės už Vokietijos nusikaltimus — nei zloto, nei euro, nei dolerio".
Na, skamba logiškai: tegul už Vokietijos nusikaltimus moka Vokietija. Tačiau diskusijos dėl naujo restitucijos įstatymo ir Kelcų pogromo sukaktis kelia daugybę klausimų, kurių Lenkija bandė išvengti visus šiuos metus. Klausimų, kuriuos Vladimiras Putinas minėjo savo straipsnyje. Ypač tai, kad prieškario ir pokario Lenkijos, tik kaip nekaltos aukos, idėja yra antiistorinė. Lenkijos valdžia turi sąžiningai atsakyti už nusikaltimus prieš savo piliečius, kuriuos jie vykdė iki 1939 m. ir po 1945 m. Šiuos nusikaltimus neigti beprasmiška.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала