Atėjo laikas Ukrainai užsičiaupti. Baidenas ir Merkel sutarė dėl "Nord Stream"

© AFP 2021 / CHIP SOMODEVILLAJAV prezidentas Džo Baidenas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel
JAV prezidentas Džo Baidenas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel - Sputnik Lietuva, 1920, 22.07.2021
Rusija nesiruošia šantažuoti Ukrainos "Nord Stream-2", tai nėra spaudimo Kijevui svertas, jis susijęs tik su komerciniu tikslingumu, pabrėžė Kremlius
VILNIUS, liepos 22 — Sputnik. Kol visi laukė JAV ir Vokietijos susitarimo detalių, Ukrainos vadovybė tikėjosi Vašingtono "atsargumo", nes —patikino Kijeve —dujotiekis kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui. Ar tikrai statybų saga yra beveik baigta, aiškinosi RIA Novosti autorė Sofija Melničuk.

Neryškūs susitarimai

"Rusija visada nuosekliai atmetė bet kokius kaltinimus, kad ji naudoja energijos išteklius kaip politinio spaudimo ginklą, taip niekada nebuvo, taip niekada nebus. Viskas yra komercinių susitarimų ir komercinio tikslingumo objektas", — dar kartą paaiškino Dmitrijus Peskovas.

Išvakarėse Vašingtono atskleidė kai kurias sutarties su Vokietija detales. Angela Merkel Baltuosiuose rūmuose lankėsi savaitę anksčiau. Vokiečiai pateikė pagrįstus pasiūlymus, kaip vėliau pažymėjo Valstybės departamentas.
Amerikiečių nuomone, pažanga siekiant bendro tikslo neleisti Rusijai naudoti energijos srautus kaip politinį ginklą, yra. Žinoma, kad Vašingtonas konsultavosi su Lenkija ir Ukraina.
Dujotiekio Nord Stream 2 statyba Vokietijoje - Sputnik Lietuva, 1920, 22.07.2021
Energetika
Vakarai užmaskuoja "Nord Stream-2" sėkmę "slaptu Putino dekretu"
Dujotiekio, kuris baigtas 98 proc., statybai nebus trukdoma. Nepaisant to, Vokietija yra įpareigota ką nors padaryti, jei Rusija nuspręs piktnaudžiauti dujotiekiu. Anksčiau ji atsisakė imtis vienašališkų veiksmų prieš Maskvą. Tačiau ir dabar, matyt, ji nėra tuo patenkinta.
Berlynas sutinka investuoti į vadinamąjį Žaliąjį fondą, kuris padės Ukrainai pereiti prie ekologiškų energijos šaltinių. Kalbama apie mažiausiai milijardą dolerių, o Vokietija įneš pirmąjį įnašą — 175 milijonus. Be to, ji išsiųs specialų atstovą energetikos projektams į Kijevą, o kartu su juo dar 70 mln.
Be to, Berlynas privalo prisidėti prie Rusijos ir Ukrainos dujų tranzito susitarimo mažiausiai dešimčiai metų (terminas baigiasi 2024 metais). Liepos 21-osios vakarą Merkel telefonu kalbėjosi su Vladimiru Putinu ir kaip atskirą temą jie palietė "Gazprom" ir Ukrainos "Naftogaz" susitarimą.
Rusijos prezidentas atkreipė dėmesį į nuolatinį Vokietijos įsipareigojimą įgyvendinti projektą, dar kartą pabrėždamas išskirtinai komercinį pobūdį. Merkel pateikė detalių apie pastarąsias diskusijas su Baidenu. Tiek Maskva, tiek Berlynas yra "patenkinti artėjančia dujotiekio statybos pabaiga".

Balsai prieš

Ukrainoje piktinosi iki paskutiniųjų. Vladimiras Zelenskis tvirtino, kad NS-2 likimas yra JAV rankose, o Europos Sąjunga turėtų veikti kaip vieningas frontas. Liepos 12 dieną Vokietijos sostinėje jis susitiko su Merkel ir bandė įtikinti ją uždaryti projektą. Merkel nesutiko.
"Ji yra gerai išauklėta moteris ir (originaliai buvo naudojamas šiurkštus keiksmažodis — Sputnik) pasiunčia mandagiai, kad neįžeistų", — komentavo Vadimas Rabinovičiaus, Rados narys iš "Opozicijos platformos – Už gyvenimą".
Корабль работает на шельфе Балтийского моря на газопроводе Северный поток-2 - Sputnik Lietuva, 1920, 22.07.2021
Bаidenas pripažino, kad negalima sustabdyti "Nord Stream-2" statybos
Kijeve Merkel buvo apkaltinta "išdavusi Ukrainos interesus", tačiau tai nepadėjo. Be to, kaip pranešė "Politico", Vašingtonas paprašė Kijevo nusiraminti. Viešas nesutikimas su partnerių planais gali pakenkti JAV ir Ukrainos santykiams.
Kongreso nariai taip pat išreiškė nepasitenkinimą Baideno sprendimu. Respublikonas senatorius iš Teksaso Tedas Cruzas susitarimą pavadino "katastrofa JAV ir jos sąjungininkams bei geopolitine Putino pergale ateinančioms kartoms".
"Ukraina ir Europos energetika yra perduota Putinui", — sakė respublikonas iš Atstovų rūmų Steve'as Womack'as. Pasak kito respublikono Džimo Riešo, rugpjūčio 11 dieną bus paskelbta ataskaita apie Europos energetinio saugumo įstatymą (PEESA), tada Baltieji rūmai neišsisuk — pateiks "rašytinį pagrindimą, kodėl sankcijų atsisakymas atitinka nacionalinius JAV interesus".
Tačiau JAV valdžia pabrėžė, kad pasilieka teisę taikyti PEESA sankcijas.

Beprasmis pasipriešinimas

Ukrainos ekonomikos ekspertas Aleksandras Ochrimenko mano, kad dabar Kijevas neturėtų laukti didelių investicijų, o paveikti Rusijos negalės. "Šis sandoris bus grynai pagrindas: bendros frazės apie energetinį saugumą, energetinio šantažo prevenciją. Jei ten ir bus minima Ukraina, tai tik netiesiogiai", — sakė jis interviu RIA Novosti.
Vokiečių politologas Aleksandras Raras yra tos pačios nuomonės. "Kaip matyti iš Kijevo reakcijos, jie laukia pinigų. Tačiau dabar situacija yra kitokia, pinigai Ukrainai nebus skiriami tik už akistatą su Rusija", — sako jis. Alternatyvus variantas yra kviesti Vokietijos įmones vykdyti verslą Ukrainoje, tačiau tam nėra sąlygų: reikia pakeisti teisinę sistemą, nuostatas dėl privačios nuosavybės.
Tas pats pasakytina ir apie amerikiečius. Jie nėra ypač "suinteresuoti parduoti savo SGD Vokietijai ir ES, kontroliuoti ES energetikos politiką" ir tuo pačiu nenori "mokėti už Ukrainos plėtrą", sakė Raras.
"Tai labiau transatlantinių, o ne Vašingtono ir Maskvos santykių klausimas", — priduria Rusijos Tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas. — Tai galite laikyti Amerikos politikos pralaimėjimu — arba sveiko proto triumfu. ​​ Baidenui teko rinktis tarp didesnio ir mažesnio blogio. Akivaizdu, kad nenorėjo atsisakyti spaudimo, tačiau galiausiai nusvėrė noras nesivaržyti su vienu pagrindinių partnerių".
Nord Stream-2 statyba - Sputnik Lietuva, 1920, 21.07.2021
Žiniasklaida: JAV paprašė Ukrainos "patylėti" "Nord Stream-2" klausimu
Tai iš esmės yra Vokietijos pergalė. "Merkel nepadarė nuolaidų, ir iš esmės amerikiečiai, o ne vokiečiai atsisakė savo planų", — įsitikinęs Kortunovas.
Beprasmiška trukdyti projekto statybai, sako Rusijos Aukščiausios ekonomikos mokyklos Tarptautinių santykių katedros docentė Tatjana Romanova. Tačiau netrukus atsiras naujų grėsmių. "Labiausiai tikėtina, kad vamzdynas bus pradėtas eksploatuoti, tačiau 2030–2035 metais, kai įsivyraus atsinaujinantys energijos šaltiniai, problema bus ne dėl Amerikos spaudimo, o dėl ES energijos balanso keitimo", — sakė ji.
Po ilgų peripetijų "Nord Stream-2" jau beveik baigtas. Vokietija ilgai kovojo dėl šio dujotiekio ir vargu ar net po Merkel pasitraukimo jo atsisakys. Kalbant apie žaliąją energiją — vis tiek neįmanoma apsieiti be dujų. Tai reiškia, kad labai brangus ir ilgai lauktas projektas vis dar turi visas galimybes atsipirkti.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала