Kas sugadino orus. Pasaulį apima ekstremalūs klimato reiškiniai

© REUTERS / Leon KuegelerŽmonės eina užtvindyta gatve po stiprių liūčių Vokietijoje
Žmonės eina užtvindyta gatve po stiprių liūčių Vokietijoje - Sputnik Lietuva, 1920, 01.08.2021
Kinija ir Vakarų Europa kenčia nuo niokojančių potvynių, JAV, Kanadoje ir Rusijoje dega miškai
Žmonės ne iš karto pastebėjo, kaip pasikeitė globalūs orai. Stiprūs karštis kaitaliojasi su lietumi ir uraganais. Panašu, kad tokie staigūs pokyčiai tapo klimato norma ir dabar turėsime su tuo gyventi. Kodėl tai vyksta ir kas bus toliau — RIA Novosti medžiagoje rašoautorius Vladislavas Strekopytovas.

Šilumos bangos

Anomaliai aukšta oro temperatūra laikosi savaitėmis. Šilumos bangos — gerai žinomas Australijoje ir Ramiojo vandenyno atogrąžų zonuose reiškinys, išplito į vidurines ir net polines platumas.
Didžiojoje Britanijoje meteorologinė tarnyba neseniai paskelbė pirmąjį šalyje įspėjimą apie karščius Pietų ir Centrinėje Anglijoje bei didelėje Velso dalyje. Meteorologai prognozuoja, kad iki 2100 metų įprasta vasaros temperatūra gali tapti 35–40 laipsnių šilumos.
Tai paaiškinama atmosferos procesų pokyčiais virš Šiaurės Atlanto dėl visuotinio atšilimo. Vadinamasis Šiaurės Atlanto reaktyvinis srautas — stiprių aukštų vėjų juosta, skirianti šilto ir šalto oro zonas ir nustatanti aukšto ir žemo slėgio centrų vietą — sulenišsikreipė ir pasislinko į šiaurę. Todėl Didžiojoje Britanijoje nusistovėjo karšti, nedebesuoti orai, labiau būdingi Pietų Europai.
Vėjas - Sputnik Lietuva, 1920, 27.07.2021
Sinoptikai perspėja Lietuvos gyventojus apie smarkias audras
Pernai mokslininkai rašė apie karščio bangą šalčiausioje Žemės vietoje — Antarktidoje. Ir čia viskas susiję su atmosferos ir vandenyno procesais. Tris dienas 2020 metų vasario mėnesį Australijos tyrimų stoties Casey rajone, kur temperatūra niekada nepakilo aukščiau nulio, termometrai užfiksavo nuo 7,5 iki 9,2 laipsnių šilumą, o Daviso stotyje, esančioje vienoje sausiausių vietų lediniame žemyne, pirmą kartą lijo.
Baseinai su ištirpusiu vandeniu ir paviršinėmis vandentėkmėmis susidarė ant vietinių ledynų — ežerai ir upės Antarktidoje. Tuo pačiu metu Argentinos stotyje "Marambio" Seymour saloje į rytus nuo Antarkties pusiasalio buvo užfiksuotas rekordas — oro temperatūra sušilo iki 20,75 laipsnių Celsijaus.
Berno universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad per pastaruosius dešimtmečius šilumos bangų tikimybė išaugo 20 kartų. Viena dažniausių priežasčių — blokuojantys anticiklonai atmosferoje. Jie ilgai išlieka vietoje, o temperatūra nuolat kyla.
Būtent su tokiu anticiklonu buvo susijęs anomalus karštis Arktyje 2020 metų vasarą. Birželio pabaigoje Verkhojanske, prie Šiaurės pusrutulio šalčio poliaus, oras sušilo iki 38 laipsnių.
Mokslininkai dar tiksliai nežino, kaip pasikeis atmosferos cirkuliacija ateinančiais metais, tačiau blokuojančių anticiklonų tikrai bus daugiau, ir jie prognozuoja regioninių karščio bangų padidėjimą. Ir visa tai — globalinio atšilimo pasekmė.

Tai karštis, tai liūtys

Skaičiuojama, kad esant vienam laipsniui šilčiau atmosferos drėgmės kiekis padidėja septyniais procentais. Gamta taip konservuoja šilumos energijos perteklių. Tačiau tam tikru momentu, pavyzdžiui, kai kaitrios drėgnos oro masės susitinka su šaltuoju frontu, ši energija išsiskiria kaip lavina stiprių liūčių ir perkūnijų pavidalu, o oro fasadų kontaktinėje linijoje atsiranda škvaliniai vėjai, uraganai ir viesulai.
"Kartu su sausrų rizika padidėja intensyvių kritulių ir potvynių tikimybė dėl didesnio šiltos atmosferos vandens sulaikymo pajėgumo. Ši tendencija jau pastebima ir prognozuojama, kad didės. Šiltesniame krašte krituliai sutelkiami į intensyvius įvykius, tarp kurių ilgą laiką nėra kritulių. Todėl gausūs lietūs kaitoliojasi su santykinai sausais laikotarpiais", — rašoma Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) I darbo grupės ataskaitoje.
Pakrantiniuose regionuose, kuriuos nuolat lemia geografinė padėtis dviejų oro frontų, sausos žemyninės ir drėgnos jūros sienoje, šiluma ir intensyvūs krituliai keičiasi ypač dažnai - kartais du – tris kartus per savaitę. Kinijos mokslininkai siūlo jas laikyti pavieniais karščio bangų įvykiais (Flood-Heatwave Events). Manoma, kad nuo amžiaus pradžios tokių įvykių tikimybė Kinijoje padidėjo penkis – dešimt kartų.
IPCC ekspertai prognozuoja, kad didžiojoje Centrinės ir Šiaurės Europos dalyje žiemos taps drėgnesnės, gausiai snigs, todėl padidės stiprių pavasarinių potvynių rizika. Vasarą bus daugiau audrų ir liūčių, sukeliančių potvynius. Azijoje ir apskritai atogrąžų juostoje musonai sustiprės, o tai taip pat sukels potvynius.

Globalinis klimatas vis ekstremalesnis

Informaciją apie ekstremalias oro sąlygas analizuoja Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) ekspertų grupė dėl klimato pokyčių nustatymo ir klimato indeksų - ETCCDI. Mokslininkai apibendrina daugiau nei 36 tūkstančių meteorologinių stočių visame pasaulyje dienos stebėjimus ir rezultatus paskelbia ataskaitos forma, kurioje pateikiami 29 ekstremalių oro rodikliai: 17 temperatūros indeksų ir 12 kritulių rodiklių.
Kuršių marios - Sputnik Lietuva, 1920, 24.07.2021
Sinoptikai papasakojo, kiek vasarą Lietuvoje būna šiltų ir vėsių naktų
Visa tai renkama į vieną "HadEX" duomenų bazę, esančią Didžiosios Britanijos meteorologijos biure "Hadley Center" - viename iš pirmaujančių pasaulio klimato tyrimų centrų. Neseniai šio centro ekspertai kartu su ETCCDI ekspertais parengė dar vieną ataskaitą, kurioje padarė išvadą, kad ekstremalūs oro reiškiniai, tokie kaip karščio bangos ir gausūs krituliai, planetai toliau šylant, tampa vis dažnesni, ilgesni ir intensyvesni. Dėl visuotinio atšilimo daugėja stiprių ir labai stiprių lūčių.
Mokslininkai palygino du 30 metų laikotarpius pagal 29 rodiklius — nuo 1951 iki 1980 metų ir nuo 1981 iki 2010 metų, taip pat išanalizavo bendrą situacijos pokytį per visą stebėjimo laikotarpį - nuo 1901 iki 2018 metų. Paaiškėjo, kad beveik visur, išskyrus pusiaujo Afriką, per pastaruosius 30 metų padaugėjo šiltų dienų, kurių temperatūra buvo aukštesnė už vidutinę tam tikros datos dieną.
Tuo tarpu lietūs padažnėjo. Dėl įšilimo atmosferoje susikaupia daugiau vandens garų. Be to, jis pats priklauso šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, todėl atsiranda teigiamas grįžtamojo ryšio ryšys, kuris sustiprina efektą.
Mergina paplūdimyje - Sputnik Lietuva, 1920, 23.07.2021
Ši liepa gali būti karščiausia per visą orų stebėjimo istoriją
Mokslininkai tai vadina hidrologinio ciklo sustiprėjimu. Paprasčiau tariant, kylant temperatūrai sausumos ir jūros vanduo garuoja greičiau, didėja krituliai ir audros.
Dėl to, kad atmosfera nėra vienarūšė, tačiau yra padalinta į konvekcines ląsteles, vienoje vietoje vyksta įšilimas, kitur — krituliai. Sumažėjus bendrai atmosferos dinamikai, kai kuriose vietovėse bus ilgalaikis karštis ir sausra, o kitose — stiprus lietus.
Sausros, miškų gaisrai ir potvyniai —pasak mokslininkų, toks oras nebėra laikoas neįprastu. Veikiau tai yra nauja tikrovė, kurioje tenka gyventi žmonijai. Kyla klausimas, ar esama infrastruktūra, sukurta atsižvelgiant į ankstesnį klimatą, yra pasirengusi atlaikyti naujus oro reiškinius.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала