Baltijos jūroje didėja azoto tarša iš Lietuvos

Baltijos jūra - Sputnik Lietuva, 1920, 15.08.2021
Baltijos jūra išlieka viena labiausiai užterštų, tuo metu taršos lygis didėja būtent iš Lietuvos teritorijos
VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Baltijos jūros būklė nepagerėjo, ji išlieka viena labiausiai užterštų pasaulyje, o pastaraisiais metais Baltijos jūroje didėja azoto tarša iš Lietuvos, pranešė Respublikos aplinkos ministerija.
Ministerijos teigimu, didžiausia Baltijos jūros problema — eutrofikacija — maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas.
Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, kai kurios susidarančios bakterijos – toksiškos. Ši visa puokštė problemų atsiranda dėl maistinių medžiagų (daugiausia azoto ir fosforo) pertekliaus. Apie 96 proc. Baltijos jūros paveikta šio pavojingo reiškinio.
Ugniagesių mašina - Sputnik Lietuva, 1920, 15.08.2021
Energetika
Netoli Palangos esančioje transformatorių pastotėje kilo gaisras
Iš Lietuvos teritorijos į centrinę Baltijos jūros dalį patenkantys azoto kiekiai vis dar beveik dvigubai viršija didžiausią leistiną ribą, o pastaruoju metu stebima taršos didėjimo tendencija. Tyrimai rodo, kad didžiausia azoto prietakos iš Lietuvos į Baltijos jūrą dalis yra iš žemės ūkio veiklos.
2012–2017 m. į Baltijos jūrą su upių prietaka iš Lietuvos žemyninės dalies patenkančio azoto kiekis padidėjo 18 proc. lyginant su 2006-2011 m.
"Taigi, vietoje to, kad, kaip esame įsipareigoję, mažintume šią taršą, dar labiau ją didiname", — pažymi Aplinkos ministerija.
Ministerijos duomenimis, Lietuvoje mažėja ekstensyvių pasėlių grupių užimami plotai (pievos, ganyklos), o intensyvių (javai, rapsai ir kt.) — nuolat auga. Auginant javus paprastai žemė intensyviai tręšiama ir dirbama, to neprireikia auginant pievas, daugiamečių žolių ar kitus pakankamai natūralios žemės dangos tipų plotus. Be to, mažėja nenaudojamos žemės ūkio naudmenų plotai, tai prisideda prie didesnės vandens telkinių taršos maistinėmis medžiagomis.
Helio balionai - Sputnik Lietuva, 1920, 30.07.2021
Lietuvos ekologai ragina atsisakyti helio balionų naudojimo
Dar viena taršos problema, akivaizdžiai parodanti mūsų neatsakingą elgesį — jūros šiukšlių kiekiai, pažymi ministerija. Ministerijos duomenimis, Lietuvoje 100 metrų paplūdimio atkarpoje. Tuo metu švariu laikomas paplūdimys, kur šis rodiklis neviršija 20.
Įvertinus skirtingus pakrantę teršiančių šiukšlių objektus nustatyta, kad pirmauja plastikai. Plastiko fragmentai sudaro 41,8 proc. šukšlių, cigarečių nuorūkos — 13,9 proc.
Cigarečių nuorūkos, plastikiniai dangteliai ir kamšteliai, maišeliai, buteliai, maisto pakuotės, puodeliai bei metaliniai kamšteliai susiję su turizmu ir rekreacija pakrantėje bei jūroje.
Su jūrine pramone ir laivyba siejami dažniausiai sutinkami objektai yra virvės, valas ir susipynę tinklo, virvių, valo likučiai, jie sudarė 8,3 proc. visų rastų šiukšlių.
Куршский залив - Sputnik Lietuva, 1920, 28.04.2021
Atnaujinamas Baltijos jūros gelbėjimo nuo šiukšlių ir taršos planas
Su turizmu susijusi tarša ryškiausia Palangoje. Žemyninės kilmės taršos šaltiniai (turizmas ir nuotekų valymo sistemos) turi didesnę įtaką žemyniniame Lietuvos Baltijos jūros krante, tuo tarpu šiukšlės, susijusios su jūrinės kilmės šaltiniais (laivyba, žvejyba bei infrastruktūra atviroje jūroje), dažniau aptinkamos Kuršių nerijos krante.
Jūros dugno šiukšlių tankis tirtose vietose vidutiniškai yra 99,4 vnt./km2. Didžiąją dalį visų šiukšlių sudarė plastiko plėvelės (21 proc.), maišeliai (18,6 proc.), plastiko fragmentai (11 proc.).
Remiantis neoficialiais žuvų skrandžių turinio tyrimų duomenimis, buvo nustatytos pirminės jūrinių organizmų rūšys, kurios gali patirti tiesioginį neigiamą poveikį dėl jūroje esančių šiukšlių. Tai, pavyzdžiui, gyvavedė vėgėlė, karšis, strimelė, builis, upinė plekšnė, otas, Atlanto menkė ir Ledjūrio menkė. Šių rūšių žuvų skrandžiuose buvo aptikta maisto pakuočių liekanų, plastikinio maišelio atplaišų ar žvejybinio valo.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала