Mokslininkai išsiaiškino Antarktidos ledyno tirpimo priežastį

© Sputnik / В. Чистяков / Pereiti prie nuotraukų bankoLedynas
Ledynas - Sputnik Lietuva, 1920, 18.08.2021
Šis ledynas Vakarų Antarktidoje yra žinomas dėl didelio judėjimo link vandenyno greičio. Šiuo metu jo tirpsmas lemia apie keturis procentus viso pasaulio jūros lygio kilimo
VILNIUS, rugpjūčio 18 — Sputnik. Mokslininkai išsiaiškino, kodėl vienas didžiausių Antarktidos ledynų — Tvaitas — tirpsta neįprastai sparčiai. Vokiečių ir britų geofizikai aptiko kylančios geoterminės šilumos zoną. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Communications Earth & Environment".
Šis ledynas Vakarų Antarktidoje yra žinomas dėl didelio judėjimo link vandenyno greičio. Šiuo metu jo tirpsmas lemia apie keturis procentus viso pasaulio jūros lygio kilimo — daugiau nei bet kuris kitas ledynas Žemėje. Ir šis skaičius, pasak mokslininkų, tik didės, nes Tvaito ledyno tirpsmo greitis kasmet didėja.
Rusijos laivas Viceadmiral Kulakov - Sputnik Lietuva, 1920, 17.08.2021
Britus sužavėjo Rusijos karo laivai Lamanšo sąsiauryje
Dar visai neseniai ekspertai tai siejo su pasauline klimato kaita ir tuo, kad ledynas daugelyje vietų yra ant jūros dugno, todėl liečiasi su šilto vandens srovėmis. Tačiau tyrimo autorių, geofizikų iš Helmholco jūrų tyrimų centro Alfredo Vėgenerio instituto Vokietijoje ir Didžiosios Britanijos, Antarkties tyrimas parodė, kad lemiamas yra dar vienas veiksnys.
Remdamiesi aeromagnetinių stebėjimų duomenimis, mokslininkai sudarė Vakarų Antarktidos geoterminio šilumos srauto žemėlapį ir rado zoną po Tvaito ledyno ledu, kur iš žemės patenka didelis kiekis geoterminės šilumos. Autorių teigimu, taip yra dėl to, kad ledynas slypi tektoninėje įduboje, kur žemės pluta yra daug plonesnė nei, pavyzdžiui, kaimyninėje Rytų Antarktidoje.
Skirtingai nuo Rytų Antarktidos, sudarytos iš didelės sausumos masės, kur žemės plutos storis siekia 40 kilometrų, Vakarų Antarktida yra geologiškai jaunas regionas, susidedantis iš kelių mažų ir palyginti plonų žemės plutos blokų, kuriuos skiria plyšių zonos. Daugelyje šių plyšių žemės pluta yra tik 17–25 kilometrų storio, todėl didžioji dalis žemės yra nuo vieno iki dviejų kilometrų žemiau jūros lygio.
"Mūsų matavimai rodo, kad po Tvaito ledynu, kurio pluta yra tik 17–25 kilometrų storio, gali atsirasti geoterminis šilumos srautas iki 150 milivatų kvadratiniame metre", — cituojami geofizikės Rikardos Dziadek (Ricarda Dziadek) žodžiai.
Širdies skausmas - Sputnik Lietuva, 1920, 17.08.2021
Gydytoja įvardijo, kaip sumažinti kraujospūdį be vaistų
Kita vertus, po Vakarų Antarktida egzistuojantys plyšiai leidžia tyrėjams daryti prielaidą, kad padidėjęs geoterminis srautas čia buvo kelis milijonus metų. Ledyno tirpimo greitį pirmiausia lemia temperatūra jo pagrinde.
"Temperatūra ledyno apačioje priklauso nuo kelių veiksnių, pavyzdžiui, ar pagrindas sudarytas iš kietų uolienų ar vandens prisotintų nuosėdų", — pažymi kitas tyrimo autorius, daktaras Karstenas Gohlas (Karsten Gohl).
Norėdami pagaliau nustatyti lemiamą anomalaus Tvaito ledyno tirpsmo priežastį, mokslininkai artimiausiu metu planuoja imti mėginius iš ledyno dugno ir atlikti taškinius šilumos srauto matavimus.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала