Aplinkosaugininkai primena: draudžiama deginti žolę ir šiaudus

Šienas - Sputnik Lietuva, 1920, 30.08.2021
Aplinkosaugininkė pastebi, kad žmonės nesusimąsto, jog žolės deginimas — tai nusikaltimas, už sukeltą gaisrą gresia administracinės baudos
VILNIUS, rugpjūčio 30 — Sputnik. Baigiantis javapjūtei, aplinkosaugininkai įspėja, kad griežtai draudžiama deginti ražienas, nenušienautą ir nesurinktą į kompaktiškas krūvas žolę bei nesurinktus šiaudus, praneša Aplinkos apsaugos ministerija.
"Atrodo, kad žolės deginimas – pavasario problema, bet, baigiantis javapjūtei, daug kam vis dar kyla noras padegti ir taip susitvarkyti likusius nesurinktus šiaudus bei ražienas", – sako Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Kristina Petkauskaitė.
Aplinkosaugininkė pastebi, kad žmonės nesusimąsto, jog žolės deginimas – nusikaltimas, galintis užtraukti sankcijas, nes už sukeltą gaisrą gresia administracinės baudos.
Jie primena, kad ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Baltijos jūra - Sputnik Lietuva, 1920, 22.08.2021
Aplinkos apsaugos ministerija papasakojo, kokie pavojai laukia gyvūnų Baltijos jūroje
Taip pat priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
O sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
"Prisiminkite, kad nesilaikant saugumo reikalavimų ugnis gali išplisti ir tapti nevaldoma, o ugnies sukelti nuostoliai gali būti nesusiskaičiuojami", – teigė Petkauskaitė.

Gaisrų statistika

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5 608 gaisrai. Tai mažiausias 7 mėnesių gaisrų skaičius per 18 metų.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 2,9 proc. mažiau. Pernai kilo 5 777 gaisrai.
Per 7 šių metų mėnesius gaisruose žuvo 57 žmonės, iš jų 3 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį – 55 žmonės, iš jų 2 vaikai), o 115 gyventojų (80) patyrė traumų.
2016–2020 m. duomenimis, per septynis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 7 236 gaisrai, kuriuose žūsta 57 gyventojai, šiemet gaisrų kilo 22,5 proc. mažiau, o gaisruose žuvusiųjų skaičius lygus 5-erių metų vidurkiui.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала