Baltijos šalys "pamiršo" stojimo į Rusijos sudėtį pranašumus, pareiškė Naryškinas

© Sputnik / Евгений Биятов / Pereiti prie nuotraukų bankoRusijos istorinės draugijos pirmininkas, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas
Rusijos istorinės draugijos pirmininkas, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas - Sputnik Lietuva, 1920, 23.09.2021
Rusijos istorikų draugijos pirmininko teigimu, šiandien Baltijos šalys nenori to prisiminti, tačiau su malonumu naudojasi dalimi imperijos paveldo
VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Baltijos valstybės, prieš 300 metų tapusios Rusijos imperijos dalimi, iš to gavo ekonominių pranašumų, daug kur išsaugodamos savo politinę ir kultūrinę nepriklausomybę, pareiškė Rusijos istorinės draugijos pirmininkas, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas, praneša RIA Novosti.
"Atokiausių Eurazijos kampelių įvaldymas ir jų socialinė bei ekonominė raida tapo imperatoriškosios Rusijos misija, jos kolektyviniu indėliu į pasaulio civilizacijos vystymąsi", — pasakė Naryškinas ketvirtadienį Maskvoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje "Imperijos tarp Rytų ir Vakarų gimimas". Renginys skirtas Šiaurės karo pabaigos 300-osioms metinėms ir Ništato taikos sutarties, kuria Rusija buvo įtraukta į didžiausių pasaulio valstybių gretas, pasirašymui.
"Atskirai norėčiau atkreipti dėmesį į Baltijos valstybes, kurios aktyviai naudojo savo ekonominius privalumus, susijusius su įstojimu į imperiją, tačiau tuo pat metu išlaikė reikšmingą politinę ir kultūrinę nepriklausomybę. Deja, šiandien jos nenori prisiminti šių aplinkybių, bet tuo pat metu su dideliu malonumu naudoja bent dalį tiek Rusijos imperijos, tiek Tarybų Sąjungos paveldo", — pridūrė Naryškinas.
Kariškiai Rygos gatvėse per pratybas Namejs 2021 - Sputnik Lietuva, 1920, 17.09.2021
"Kvailiai": Vakarai išjuokė viešas antirusiškas pratybas Latvijoje
Prieš tris šimtus metų, 1721 metų rugpjūčio 30 d. (rugsėjo 10 d. pagal naują skaičiavimą), tarp Rusijos ir Švedijos buvo sudaryta Ništato sutartis, kuri užbaigė 21 metus trukusį Šiaurės karą. Pagal šį susitarimą Švedija pripažino Ingermanlandijos (Ižorų žemė), Vyborgo, Karelijos dalies, Estijos šiaurės dalies su Reveliu ir Narva, Livonijos su Ryga ir kitų žemių iki sienos su Kuržeme prijungimą prie Rusijos.
Susitarimas reiškė pagrindinės užduoties, dėl kurios Rusija kovojo, įvykdymą. Jai pavyko sunaikinti britų kurstytus bandymus organizuoti antirusišką koaliciją ir išplėsti karinių operacijų prieš Rusiją frontą. Pasak istorikų, Ništato taika laikoma kertiniu Rusijos imperijos formavimosi akmeniu. Ji pateko į pirmaujančių valstybių, nuo kurių pozicijos priklausė svarbiausių Europos problemų sprendimas, grupę. Kova dėl prieigos prie jūros buvo baigta, o tai leido užmegzti tvirtus ekonominius ryšius su Europa. Simboliškas to svarbos atspindys buvo Petro I imperatoriaus titulo priėmimas 1721 metais.
Balsavimas Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos rinkimuose Lietuvoje - Sputnik Lietuva, 1920, 21.09.2021
Antirusiški antspaudai: RF sureagavo į Lietuvos pareiškimą dėl rinkimų į Valstybės Dūmą
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала