Mokslininkai įvardijo tikrąją milijonų žmonių mirties priežastį

© Pixabay / OtoZapletalСвеча, поминовение
Свеча, поминовение - Sputnik Lietuva, 1920, 25.09.2021
Mokslininkai fiksuoja greitą mirtingumo padidėjimą, susijusį su itin žema ir itin aukšta oro temperatūra
VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Per pastaruosius trisdešimt metų mirčių nuo ekstremalių karščių padaugėjo 74 proc., nuo šalčio - 31 proc. Gyvūnų pasaulyje panaši situacija — paukščiai ir žinduoliai bando prisitaikyti prie klimato kaitos, rašo RIA Novosti.
Žmonės eina užtvindyta gatve po stiprių liūčių Vokietijoje - Sputnik Lietuva, 1920, 01.08.2021
Kas sugadino orus. Pasaulį apima ekstremalūs klimato reiškiniai
Ekspertai perspėja, kad prognozių metas baigėsi. Visuotinio atšilimo pasekmės jau kelia grėsmę žmonių gyvybei. Kiekvienas laipsnis yra pavojingas. Gegužės pabaigoje tarptautinė mokslininkų komanda paskelbė, kad 37 procentai mirusiųjų nuo karščio smūgių per pastaruosius tris dešimtmečius yra visuotinio atšilimo aukos.
Orai darosi ekstremalūs, vasarą karščio bangą staiga keičia savaitės trukmės liūtys tuose planetos regionuose, kuriems tai visiškai nebūdinga. Tai kenkia žmonių sveikatai. Prie tokių išvadų mokslininkai priėjo išnagrinėję duomenis apie mirtingumą, vasaros temperatūrą ir sausras nuo 1991 iki 2018 metų 732 planetos regionuose 43 šalyse.
Maksimalūs rodikliai Pietryčių Azijoje, Pietų Europoje, Lotynų Amerikoje, taip pat daugumoje didžiųjų metropolinių zonų: 40–76 proc. Šiaurės Europoje ir Rytų Azijoje — mažiau nei procentas, nes klimato pokyčiai praktiškai neturėjo įtakos šiems regionams.
Situacija tik blogės, įsitikinę tyrimo autoriai. Ir mirčių padaugės — kiekvienas papildomas vasaros karščio laipsnis dar padidins mirčių skaičių penkiais procentais.

Augimas, kuris nedžiugina

Po dviejų mėnesių žurnalas "Lancet" paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad visuotinis atšilimas žudo ne tik šilumą, bet ir šaltį. Šio darbo autorių teigimu, mirčių nuo neįprasto karščio nuo 1980 iki 2016 metų padaugėjo 74 procentais, o nuo šalčio — 31 nuo 1990 metų. Vašingtono universiteto (JAV) mokslininkai išanalizavo beveik 65 milijonus mirčių įrašų devyniose šalyse ir nustatė, kad vien 2019 m. mažiausiai 1,7 mln. buvo susiję su visuotinio atšilimo padariniais.

Be to, 356 tūkstančiai žmonių kentėjo nuo itin aukštos temperatūros, 1,3 milijono nuo itin žemos temperatūros. Jie atsižvelgė ne tik į šilumos smūgius, bet ir širdies bei kraujagyslių ligas, plaučių problemas, kurias, ekspertų nuomone, galėjo sukelti oro anomalijos. Be to, tai turėjo įtakos kai kurioms savižudybėms, žmogžudystėms. Kaip anksčiau išsiaiškino tyrėjai: didelis karštis kenkia psichinei sveikatai.

Pasaulis yra apimtas ekstremalių klimato pokyčių

Nuo 2020 iki 2100 metų visuotinis atšilimas gali pareikalauti apie 83 milijonus gyvybių, pažymi Kolumbijos universiteto (JAV) ekspertai. Palyginimui: Australijos ir Kinijos mokslininkų duomenimis, per dvidešimt metų šis skaičius sudarė apie penkis milijonus. Amerikos ekspertai patikslina, kad kiekviena papildoma 4,4 tūkst. tonų anglies dioksido, kurias žmonija išmeta į atmosferą, lemia vieno Žemės gyventojo mirtį.
Ryklys - Sputnik Lietuva, 1920, 19.06.2021
Dar vienai gyvūnų rūšiai kyla grėsmė dėl klimato kaitos
Taigi, jei klimato kaitos nepavyks pristabdyti, tai iki amžiaus pabaigos oro anomalijos per metus nusineš apie keturis su puse milijono žmonių gyvybių. Be to, prie šių mirčių daugiausiai prisidės šalys, turinčios gerai išvystytą pramonę — Vokietija, JAV, Rusija, Saudo Arabija ir kitos.

Pasikeisti arba mirti

Rugsėjo pradžioje 220 pirmaujančių medicinos žurnalų iškart paskelbė tą patį straipsnį pirmame puslapyje. Pagrindinė jo idėja paprasta — jei nieko nedaroma dabar, rytoj bus per vėlu. Autoriai pažymi, kad pandemija kada nors baigsis, nes beveik visos šalys sprendžia šią problemą ir jau yra skiepų. O pažadai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį yra prastai vykdomi, o planeta ir toliau įkaista. Pasaulinis temperatūros kilimas kada nors sukels daug mirtingesnę sveikatos krizę nei dabartinė.
Tiesą sakant, žmogui belieka tik dvi galimybės — arba visomis prieinamomis priemonėmis pristabdyti klimato kaitą, arba prie jos prisitaikyti. Gyvūnai neturi pasirinkimo, ir jie, kaip anądien pranešė Australijos mokslininkai, jau pradėjo prisitaikyti.

Kalba kalbama apie šiltakraujus — paukščius ir žinduolius. Jie pasididina snapus, kojas, uodegas ir ausis, kad geriau reguliuotų kūno temperatūrą neįprasto karščio metu. Tarp tų, kurių fiziologija jau pastebimai pasikeitė, yra keletas paukščių, šikšnosparnių ir graužikų rūšių. Kai kurioms Australijos papūgoms, pavyzdžiui, kakadu, snapas paaugo nuo keturių iki dešimties procentų.

Panašiai pasikeitė ir pilkasis junkas, nedideli giesmininkai, gyvenantys Šiaurės Amerikoje. Mokslininkai snapo padidėjimą aiškina trumpalaikiais temperatūros kritimais šaltose platumose.
Tikėtina, kad taip yra dėl to, kad padidėja vidutinė metinė oro temperatūra tuose Žemės regionuose, kur jie gyvena.
Didelės letenos, uodegos ir snapai padeda lengvai išmesti šilumos perteklių. Artimiausiu metu kai kurioms rūšims, be letenų ir uodegų, taip pat augs ausys. Priešingu atveju yra tikimybė išnykti. Žinoma, nebent žmonija sugebėtų pristabdyti visuotinį atšilimą.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала