Baltijos šalys serga rusofobija: Rusija griežčiau reaguos į išpuolius

© Sputnik / Наталья Селиверстова / Pereiti prie nuotraukų bankoЗдание Государственной Думы РФ на улице Охотный ряд в Москве, архивное фото
Здание Государственной Думы РФ на улице Охотный ряд в Москве, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 27.09.2021
Rusijos Federacijos Valstybės Dūma dar griežčiau gins žmogaus teises Baltijos šalyse, naujojo šaukimo Valstybės Dūmos parlamentarai sakė Sputnik
Politiniai kaliniai, žodžio laisvės apribojimas, sufabrikuotos baudžiamosios bylos — visa tai tapo įprasta Baltijos šalims. Politikos analitikai įsitikinę, kad naujoji Rusijos Valstybės Dūma gali imtis dar griežtesnės pozicijos prieš trijų kaimyninių Europos Sąjungos šalių veiksmus, nei buvo iki šiol.

Tradicija "bausti" rubliais tęsis

"Esu visiškai tikra, kad mūsų naujoji Dūma rems rusus, rusakalbius Baltijos šalių gyventojus ir kovos su rusofobine tradicija, neseniai įsivyravusia Baltijos šalyse", — sakė aštuntojo šaukimo Rusijos Federacijos Dūmos deputatė Jelena Panina.

Ji nesutinka, kad senasis Valstybės Dūmos šaukimas ir "iš esmės Rusijos politika" neapsaugojo žmogaus teisių Baltijos šalyse. Buvo pareiškimų, griežta pozicija buvo užimta ETPA, kur Rusija ilgą laiką nesiuntė savo atstovų.
Башни Московского Кремля - Sputnik Lietuva, 1920, 26.09.2021
Žiniasklaida: kodėl šiandien optimistiškai vertinama Rusijos ir Rytų Europos ekonomika
"Mes taip pat baudėme rubliu, gindami savo piliečių ir tų, kurie gina Rusijos interesus Baltijos šalyse, teises. Nepažeidinėkite rusakalbių teisių Latvijoje, nustokite taip elgtis Europos Taryboje, neigiamai kalbėdami su iniciatyvų, susijusių su Rusija, besiremiančios rusofobine linija. Todėl naujajame Valstybės Dūmos sušaukime ši tradicija tęsis", — sako Maskvos pramonininkų ir verslininkų konfederacijos pavaduotoja ir pirmininkė.
Ji Baltijos šalis vadina Europos pakraščiu, kuris bando primesti neigiamą politiką Rusijos atžvilgiu pagrindinėms valstybėms — šalims, kurios sukūrė Europos Sąjungą, nors "kitų šalių, tokių kaip Prancūzija, Vokietija, Austrija, Ispanija, nacionaliniams interesams tai visiškai netinka, jie domisi bendradarbiavimu su Rusija, ką patvirtina "Nord Stream-2" projektas, bendradarbiavimas su Prancūzija ir pan.

Ar nugalės sveikas protas?

"Mes visada reagavome į žmogaus teisių pažeidimus Baltijos šalyse ir Ukrainoje, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos vietose, Rusijos užsienio reikalų ministerija padarė pareiškimus. Mes dažnai girdime Leonidą Sluckį, Piotrą Tolstojų, kurie griežtai pasisako. Manau, kad tų, kurie jau buvo Dūmoje, ir tų, kurie ką tik atėjo, pozicija bus gana griežta. Mes ir toliau reikšime pasipiktinimą kolegoms daugeliu klausimų", — sako deputatė Svetlana Žurova.

Ji pažymėjo, kad Baltijos šalys dažnai apsimeta negirdėjusios šių pareiškimų iš Rusijos. Tačiau jie aktyviai kalba apie visus, kaip jiems atrodo, Rusijos žmogaus teisių pažeidimo atvejus, visiškai nekreipdami dėmesio į tai, kaip jie elgiasi, klastodami politines bylas ir varžydami žodžio laisvę.
"Pavyzdžiui, televizijos kanalas RT visais įmanomais būdais stengiasi būti nepriklausomas, parodyti kitokį požiūrį, tačiau Baltijos šalių politikams tai nepatinka. Be to, jie trukdo Sputnik agentūros žurnalistams dirbti. Tačiau labiausiai stebina tai, kad ne visi žmonės su tuo sutinka. Kodėl Europoje žiūri RT? Nes žmonės supranta, kad tai yra kitokia pozicija, o ne ta, kurią bando primesti Vakarų žiniasklaida, pasižyminti išskirtinai rusofobiškomis nuotaikomis. O mes galime pateikti nepriklausomą vertinimą", — sako politikė.
Deputatė ir praeityje sovietų bei rusų greitojo čiuožimo čiuožėja pažymi, kad asmeniškai jai atspirties taškas bus Rusijos sportininkų situacija — ar himnas ir vėliava komandai bus grąžinti po žiemos olimpinių žaidynių Pekine, ar ne.
Европейский парламент в Страсбурге, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 17.09.2021
"Vanagai" puola – Europos Parlamentas pasiūlė planą, kaip perauklėti Rusiją
"Mes jau įvykdėme viską, bet jei vėl kalbama apie sankcijas, tuomet nereikia tikėtis, jog bus kliaujamasi sveiku protu", — įsitikinusi Svetlana Žurova.

Baltijos šalys pačios supras, kas joms pelningiau

"Šios šalys serga rusofobija. Kiek joms reikia, kad jos išsigydytų nuo rusofobijos ir neapykantos rusams — didelis klausimas. Periodiškai pasigirsta sveiko proto balsų, tačiau jie iškart nuskęsta bendrame kai kurių politikų ar politinių jėgų nepasitenkinimo šurmulyje", — sakė Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatas Sergejus Cekovas.
"Aš esu vienas iš Krymo rusų bendruomenės įkūrėjų, pastaruosius 18 metų buvau jos pirmininkas. Ir visada sakiau, kad anksčiau ar vėliau mes būsime kartu su Rusija, nors žmonės abejojo. Istorijai tai tikrai nėra ilgas laikotarpis, — aiškina Cekovas. — Kalbant apie Baltijos valstybes, nereiškia, kad jos būtinai turi sudaryti kažkokį aljansą su Rusija, bet kurti pragmatiškus abipusiškai naudingus santykius yra jų interesai".

"Bet kokiu atveju, Rusija dabar laikosi teisingos pozicijos, vykdo teisingą užsienio politiką. Ji nėra sklandi, yra problemų, nesėkmių, bet teisinga. Galima reaguoti žodžiais, galima veiksmais. Krovinių srauto išvedimas iš Baltijos šalių ir yra toks veiksmas. Mes baudžiame rubliu", — sako deputatas.

Jis paaiškina, kad išoriškai atrodė, kad Rusija dvejoja ir atleidžia viską, net rusakalbių tautiečių teisių pažeidimus Baltijos šalyse, todėl reikia ne tik grasinti, bet ir daryti.
"Mes taip ilgai delsėme, nes reikėjo statyti savo uostus. Manau, kad Baltijos šalių atžvilgiu mes neapsiribojame tik pareiškimais, vykdome gana griežtą politiką. Ir toliau jos laikysimės naujojoje Dūmoje. Ateis laikas, ir baltai bus priversti pripažinti, kad blogi santykiai su Rusija pirmiausia yra jų, o ne mūsų kaltė. O tada jie pasirinks, kas jiems yra naudingiau", — apibendrina Sergejus Cekovas.
Президент Литвы Гитанас Науседа выступил на Генеральной Ассамблее ООН - Sputnik Lietuva, 1920, 24.09.2021
Kirto iš peties. 15 minučių Lietuvos prezidento neapykantos Rusijai ir Minskui
Baltijos šalys kartu su Lenkija yra aktyviausios antirusiškos retorikos propaguotojos Europoje. Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia ne kartą trukdė Rusijos žiniasklaidai dirbti. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius šių valstybių veiksmų koordinavimo ženklus. Rusijos URM pažymėjo, kad Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse "aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagogiški teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала