Automobiliai Vilniuje teršia labiau nei kituose Europos didmiesčiuose

© Depositphotos / ssuaphotoЗагрязнение воздуха , архивное фото
Загрязнение воздуха , архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 01.10.2021
Labiausiai sostinės orą teršia dyzelinu varomos transporto priemonės, kurių mieste žymiai daugiau nei benzininių
VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Didžioji dalis Vilniaus gatvėmis važiavusių transporto priemonių – 96 proc. – yra lengvieji automobiliai, praneša Aplinkos ministerija.
Vasaros metu atlikti transporto priemonių taršos realiomis važiavimo sąlygomis matavimai rodo, jog labiausiai sostinės orą teršia dyzelinu varomos transporto priemonės, kurių mieste žymiai daugiau nei benzininių – 64 proc.
"Senesni automobiliai tarp Europos didmiesčių yra taršiausi Vilniuje ir Sofijoje, Bulgarijoje. Naujesni automobiliai Vilniuje geriau prižiūrimi ir yra panašiai tvarkingi kaip Vakarų Europos didmiesčiuose, kuriuose tarša buvo matuojama su šia technologija", – papasakojo Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistas Paulius Žvirblis.
Automobiliai - Sputnik Lietuva, 1920, 25.09.2021
Rugpjūtį Lietuvos naudotų lengvųjų automobilių rinka išaugo 11%
Duomenys rodo, kad lyginant dyzelinu ir benzinu varomų lengvųjų automobilių taršą azoto oksidų sostinėje daugiau išmeta dyzeliniai automobiliai ("Euro 4" – iki 4 kartų viršija Euro standarto normą; "Euro 5" – iki 9 kartų; "Euro 6" – iki 7 kartų). Išskyrus "Euro 1" standarto ar senesnius, tarp jų šiek tiek taršesni yra benzininiai modeliai.
Dyzelinu varomi automobiliai taip pat išmeta gerokai daugiau kietųjų dalelių ("Euro 3" ir "Euro 4" standarto iki 6 kartų, "Euro 5" – iki 4 kartų). Tuo tarpu naujausio "Euro 6" standarto automobilių benzininių ir dyzelininių modelių kietųjų dalelių išmetimai panašūs.
Pažymima, jog "Euro 4" standarto ir senesnės benzinu varomos transporto priemonės išmeta daugiau anglies monoksido ir angliavandenilių. Be to, šie automobiliai Lietuvoje išmeta daugiau anglies monoksido ir kietųjų dalelių negu Frankfurte, Briuselyje, Berlyne, Varšuvoje ar Madride, kur irgi buvo atlikti tokie projektai.
"Nuotoliniai matavimai išryškino senesnių automobilių nepakankamos techninės priežiūros problemą, dėl to ir pastebimas didelis taršos atotrūkis palyginus Vilniuje ir kituose Europos miestuose išmatuotą atitinkamo amžiaus automobilių taršą. Atsakomybė dėl to tenka ir jų savininkams", – atkreipia dėmesį Paulius Žvirblis.
Elektromobilio įkrovimas - Sputnik Lietuva, 1920, 15.09.2021
Energetika
Skuodis: elektromobilių įkrovimo prieigų Lietuvoje padaugės daugiau kaip 10 kartų
Taip pat matavimai parodė, kad vidutiniškai viena sunkioji krovininė transporto priemonė šių teršalų išmeta tiek, kiek 11 lengvųjų dyzelinu varomų automobilių. Kai kurių jų išmetalų, ypač azoto oksidų, kiekis Vilniaus gatvėse kelis ar net keliolika kartų viršijo "Euro" standartą. Taip gali būti dėl nepakankamos techninės priežiūros, neveiksmingos ar klastojamos išmetamų teršalų kontrolės sistemos.
Nustatyta, kad 2-4 proc. lengvųjų automobilių sukuria iki pusės visos sostinės eismo taršos. Jie sugeneruoja 16 proc. visos azoto oksidų, 31 proc. kietųjų dalelių, 52 proc. anglies monoksido ir 29 proc. angliavandenilių taršos.
Pasak Žvirblio, kasmet Lietuvoje apie 3 tūkst. priešlaikinių mirčių sukeliančių kietųjų dalelių išmeta 2 proc. taršiausių dyzelinių automobilių, kurių dauguma senesni kaip 10 metų.
Nuotoline įranga liepos mėnesį išmatuota daugiau kaip 42 tūkst. Vilniaus gatvėmis važiavusių transporto priemonių. Transporto taršą ji fiksavo realiu laiku vienuolikoje sostinės vietų – gatvėse prie mokyklų, darželių, gyvenamuosiuose rajonuose, miesto centre, intensyvaus eismo zonose.
Elektromobilis - Sputnik Lietuva, 1920, 12.09.2021
Tyrimas atskleidė, kokius elektromobilius gali įpirkti Lietuvos gyventojai
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала