Lietuva įtraukia odos spalvą į neapykantos kurstymo kriterijų sąrašą

© Sputnik / Владислав АдамовскийVilnius
Vilnius - Sputnik Lietuva, 1920, 04.10.2021
Reformuodama teisės aktus Lietuvos valdžia nori veiksmingiau užkirsti kelią priešiškumo ir smurto apraiškoms
VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Lietuvos vyriausybė pritarė Baudžiamojo kodekso pataisoms, kurios leis efektyviau kovoti su rasizmu ir ksenofobija baudžiamosios teisės priemonėmis. Apie tai pranešė Teisingumo ministerijos spaudos tarnyba.
Pakeitimais siūloma patikslinti Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų ir šalia tokių galiojančių kriterijų kaip, pavyzdžiui, tautybė, rasė, lytis ir kiti, kaip savarankiškus kriterijus įtraukti ir odos spalvos bei etninės kilmės kriterijus.
"Norime užtikrinti, jog kiekvienas jaustųsi oriai ir saugiai, nepaisant jo lyties, rasės, tautybės, religijos ar kitų kriterijų, todėl labai svarbu inicijuoti teisinių nuostatų pakeitimus, kurie leistų suderinti nacionalinį reguliavimą su ES teise ir taip efektyviau kovoti su homofobija, rasizmu, ksenofobija ar religiniu nepakantumu, ir užkirsti kelią priešiškumo bei smurto apraiškoms", — sakė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Žydų kapinės - Sputnik Lietuva, 1920, 08.09.2021
Vilniaus žydų kapinėse nupiešta svastika
Neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais laikomi tie atvejai, kai neapykanta yra nukreipta į asmenį dėl jo amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Šiems Baudžiamojo kodekso pakeitimų siūlymams dar turės pritarti Seimas.
Lietuvoje nuolat pasitaiko nusikaltimų neapykantos pagrindu. Pavyzdžiui, Lietuvos žydų bendruomenė ne kartą pareiškė, kad respublikoje auga antisemitinės nuotaikos. Rugsėjo pradžioje žydų kapinėse Vilniuje buvo nudažyta svastika. Panašūs nusikaltimai daromi reguliariai. Kelis kartus prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato, sinagogų ir kitų reikšmingų objektų taip pat atsirado svastikos ar antisemitinių simbolių atvaizdų.
Dabar Lietuva laikosi istorijos perrašymo kurso — šalyje nacių bendrininkai, dalyvavę naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje, laikomi "nacionaliniais didvyriais". Per Antrąjį pasaulinį karą šalyje buvo nužudyta daugiau nei 200 tūkst. žmonių.
Respublika dažnai kritikuojama dėl nacių bendrininkų šlovinimo ir istorijos iškraipymo — ne tik užsienyje, bet ir šalies viduje. Be to, dabartinė vadovybė nelinkusi reaguoti į antisemitizmo apraiškas.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала