"Traukiniai tiesiog nevažiuoja": Lietuva turi dar vieną problemą su kroviniais iš Kinijos

Geležinkelis - Sputnik Lietuva, 1920, 05.10.2021
Įtempti Vilniaus santykiai su jo pagrindiniais ekonominiais partneriais lėmė kai kurių krovinių pasitraukimą. "LTG Cargo" vadovas papasakojo apie situaciją pramonėje
VILNIUS, spalio 5 — Sputnik. Krovinių gabenimo bendrovė "LTG Cargo" dėl baltarusiškų trąšų išvykimo iš Klaipėdos uosto gali prarasti 60 milijonų eurų per metus, pareiškė bendrovės vadovas Egidijus Lazauskas. Apie tai praneša Sputnik Latvija su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidą.
Be to, krovinių gabenimo apimčiai gali turėti įtakos padėtis "Achemos" trąšų gamykloje, kuri dėl kylančių dujų kainų sustabdė dalį pajėgumų.
Dėl šios priežasties bendrovė bus priversta didinti krovinių gabenimo tarifus, pareiškė Lazauskas.
Панорама Вильнюса, Башня Гедиминаса, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 21.09.2021
Šimtai milijonų nuostolių: Kinija privertė Lietuvos verslininkus staugti
"Jei pasižiūrėti, kas darosi aplinkui, į metalų kainas, į darbo užmokestį, energetinių resursų kainas, mes nematome galimybių nekelti tų tarifų. Kai viskas brangsta – tai labai natūralus procesas", — pasakė jis.
Lazauskas pripažino, kad Baltarusijos trąšų gamintojas "Belaruskalij" yra stambus klientas, o artėjant ES ir JAV sankcijoms prieš Minską yra didelė rizika prarasti šiuos krovinius. Lietuvos įmonė aktyviai ieško naujų rinkų, kad kompensuotų galimus nuostolius.
"Tikrai yra labai aiški veikimo kryptis užsienio šalyse, konkrečiai Lenkijoje ir Ukrainoje, taip pat ir perimant didelę dalį Lietuvoje vežamų krovinių", — pasakė jis.
Pasak jo, šiuo metu bendrovė pradėjo gabenti krovinius iš Kauno intermodalinio terminalo į Baltstogę, o iš ten jas gabena "LTG Cargo" partneris "PKP Cargo".
Lietuvos geležinkeliai - Sputnik Lietuva, 1920, 12.08.2021
Praradus trąšų tranzitą "Lietuvos geležinkeliams" gali prireikti 60 mln. eurų subsidijų
Lazauskas papasakojo, kad Lenkijoje yra daug intermodalinių terminalų. Šiuo metu Lietuvos įmonė turi investicinių planų įsigyti elektrinius lokomotyvus, tinkamus siaurajai vėžei, ir vykdyti Lenkijoje vietinius pervežimus. Šiems planams turi pritarti valdybos.
Kalbant apie situaciją aplink "Achemą", pasak "LTG Cargo" vadovo, ji turės įtakos, tačiau ne tokios didelės kaip "Belaruskalij" krovinių praradimas.
"Išties tai yra didelis mūsų klientas. Situaciją stebime ir atitinkamai į ją reaguosime. Įtakos tai, žinoma, turės, tačiau tai nėra "Belaruskalij" dydžio vežimai. Bandysime kompensuoti kitais kroviniais, jei tai išties bus ilgalaikis pokytis", — pasakė jis.
Tuo pat metu, pasak Lazausko, nepaisant politinės įtampos Lietuvos ir Kinijos santykiuose, prekių tranzitas geležinkeliu iš Kinijos į Europą per Lietuvą auga.
Jis pridūrė, kad "LTG Cargo" šiuo metu per dieną veža keturis Kinijos tranzitinius traukinius, o artimiausiu metu jų skaičius gali padidėti iki šešių per dieną.
"Kas liečia krovinių vežimą tiesiai į Lietuvą – toks poreikis tarp šalies klientų tikrai yra. Klientams, kuriems reikia tiek vežti į Kiniją, tiek parsivežti iš Kinijos. Oficialių pranešimų apie šių traukinių atšaukimą mes negavome. Operatoriai tiesiog nustojo formuoti reisus į Lietuvą. <...> Tie traukiniai tiesiog nevažiuoja. Kada jie važiuos – neaišku", — pasakė Lazauskas.
Baltarusijos ir Vakarų šalių santykiai smarkiai pablogėjo po 2020 metų rugpjūtį įvykusių respublikos prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka. Atsižvelgiant į tai, Vakarų šalys ir toliau taiko sankcijas Baltarusijai, įskaitant tas, kurios turi įtakos konkrečioms pramonės šakoms.
Lietuva jau prarado Baltarusijos naftos produktų tranzitą. Dar praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė apie galimą prekybos srautų iš Baltijos uostų perorientavimą. Lietuvos susisiekimo ministerija pranešė, kad Baltarusijos kalio trąšų, kurių gamintojams buvo taikomos JAV sankcijos prieš Minską, eksportas per Lietuvą sustos šių metų gruodį. Savo ruožtu Minskas, pateikdamas produktus eksportui, bus pasiruošęs perkrauti kalio trąšas per Rusijos Federacijos jūrų uostus.

Lietuvos ir Kinijos santykiai

Šiemet Lietuva oficialiai pasitraukė iš KLR organizuoto bendradarbiavimo "17+1" formato, kuris apėmė abipusiai naudingų santykių tarp Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos šalių kūrimą. Respublika pareiškė, kad Kinija neva neįvykdė savo ekonominių ir investicinių pažadų.
Rugpjūtį tarp Lietuvos ir Pekino kilo diplomatinis skandalas dėl oficialaus Vilniaus sprendimo atidaryti šalyje Taivano atstovybę. Kaip buvo pabrėžta Pekine, Lietuva savo žingsniu Taivano atžvilgiu pažeidžia "vieningos Kinijos" principą, kuris yra pagrindinis KLR ir kitų šalių santykiuose.
Rugpjūtį Pekinas paskelbė apie savo ambasadoriaus pasitraukimą iš Lietuvos ir pakvietė Vilnių žengti tą patį žingsnį. Vilnius nuo rugsėjo pradžios atšaukė savo diplomatinės atstovybės vadovą.
Šanchajus - Sputnik Lietuva, 1920, 02.10.2021
Šimonytė teigia visada skeptiškai žvelgusi į santykius su Kinija
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала