Mėlyna blykstė atmosferoje: iš TKS padaryta neįprasto reiškinio nuotrauka

© Photo : ESA/NASA–T. PesquetŽaibo smūgis su "trumpalaikiu švytėjimu" viršutiniuose atmosferos sluoksniuose
Žaibo smūgis su trumpalaikiu švytėjimu viršutiniuose atmosferos sluoksniuose - Sputnik Lietuva, 1920, 12.10.2021
Mokslininkai mano, kad tokios nuotraukos — didelė sėkmė, nes blykstes dažniausiai slepia perkūniniai debesys ir jas sunku pamatyti iš Žemės
VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Prancūzų astronautas Tomasas Peskė (Thomas Pesquet) užfiksavo vieną iš retų atmosferos reiškinių, vadinamą "jonosferiniu žaibu" arba "pereinamuoju šviesos reiškiniu". Apie tai praneša mokslo portalas "ScienceAlert".
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nuotraukoje matomas sprogimas virš Europos, tačiau iš tikrųjų, kaip pažymi ekspertai, ši šviesa nepadarė jokios žalos, o dauguma žmonių jos visai nepastebėjo.

Pereinamasis šviesos reiškinys, arba jonosferinis žaibas — tai terminai, kuriuos mokslininkai naudoja, kad pažymėtų trumpalaikių elektros reiškinių, įvykstančių gerokai virš įprastų žaibų ir perkūninių debesų, šeimą. Dažniausiai pasitaikantys šių reiškinių tipai yra spritai (angl. SPRITES — Stratospheric/mesospheric Perturbations Resulting from Intense Thunderstorm Electrification) ir elfai (angl. ELVES — Emission of Light and Very Low Frequency).

Spritai yra didelio masto elektros išlydžiai, kylantys aukštai virš perkūninių ar lietaus debesų, sukeldami gana įvairų vizualinių formų diapazoną. Juos sukuria teigiamo žaibo išlydžiai tarp perkūninių debesų ir žemės.
Метеорит, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 11.10.2021
Prie Žemės artėja Cheopso piramidės dydžio asteroidas
Elfai — tai šviesos spinduliai ir labai žemo dažnio vibracijos, atsirandančios dėl elektromagnetinių impulsų šaltinių. Jie dažnai pasirodo kaip silpnas, besiplečiantis švytėjimas apie 400 kilometrų skersmens, kuris paprastai trunka tik vieną milisekundę.
"Šis žaibas žavi tuo, kad vos prieš kelis dešimtmečius pilotai juos stebėjo, o mokslininkai nebuvo įsitikinę, ar jie iš tikrųjų egzistuoja. Tačiau elfai ir spritai yra labai realūs ir gali turėti įtakos mūsų klimatui!" — pabrėžė fotografas.
Peskė konkrečiai nepaaiškino, kokio tipo šviesos įvykis buvo užfiksuotas nuotraukoje, galbūt, tai "mėlynasis starteris" (angl. "blue starters"), kuris atrodo kaip mėlyna srovė, sukurianti trumpą ir ryškų švytėjimą.
Šviesos aidas apšviečia dulkes aplink milžinišką žvaigždę V838 Monocerotis - Sputnik Lietuva, 1920, 07.10.2021
Žemės gyventojai galės pamatyti naujos ryškiausios žvaigždės galaktikoje atsiradimą
"Tai labai retas reiškinys, ir mes turime objektą už Kolumbo Europos laboratorijos ribų, skirtą stebėti šias šviesos blykstes", — pridūrė Peskė.
Tokius įvykius ypač sunku nufotografuoti iš Žemės, nes jie yra labai aukštai danguje ir reguliariai užgožiami perkūninių debesų. Be to, jie paprastai trunka tik kelias milisekundes ar sekundes.
Įdomu tai, kad Žemė — ne vienintelė vieta, kur vyksta tokie "šviesos šou". Praėjusiais metais mokslininkai atrado, kad mėlyni spritai atsiranda ir Jupiteryje.
Asteroido susidūrimas su Žeme - Sputnik Lietuva, 1920, 11.10.2021
Mokslininkai atrado būdą, kaip apsaugoti Žemę nuo apokalipsės dėl asteroido
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала