Iš JAV nepastebimai atėmė gudriausią jų ginklą

© AFP 2021 / FABRICE COFFRINIJT Žmogaus teisių tarybos salė
JT Žmogaus teisių tarybos salė - Sputnik Lietuva, 1920, 13.10.2021
Kol Amerika nedalyvavo JT Žmogaus teisių tarybos darbe, beveik pasauline mados taisyklių diktuotoja žmogaus teisių srityje tapo Kinija
VILNIUS, spalio 13 — Sputnik. Nuo šios dienos Amerika grįžta prie darbo JT Žmogaus teisių taryboje. Tačiau, kaip jai — ir mums visiems — švelniai pasakinėja dėmesingi stebėtojai, Taryboje jai nebus lengva, nes muziką ten jau trejus metus užsako Kinija. Jums, tai yra JAV, tai nepatinka, bet nereikėjo išeiti su skandalu, rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.
Primename, kad Vašingtonas 2018 metais, valdant Donaldui Trampui, trenkė durimis Žmogaus teisių taryboje, įgyvendinęs seniai pasipiktinusių svajonę: kokia tai Taryba, jei joje posėdžiauja bet kas ir visi yra lygūs, ir jei Amerikai ten kažkas gali prieštarauti ir skaityti jai moralus apie švenčiausią dalyką — apie žmogaus teises? Juk JAV yra amžinos mokytojos šiuo klausimu.
Principingas sprendimas grįžti buvo paskelbtas šių metų vasarį, su tokiu tekstu, kurį parašė valstybės sekretorius Entonis Blinkenas: pasitraukimas nuo 2018 metų "sukūrė Amerikos lyderiavimo vakuumą, kurį autoritarinių darbotvarkių šalys panaudojo savo naudai".
Estijos vėliava - Sputnik Lietuva, 1920, 23.09.2021
Estija JT konferencijoje įžvelgia "antisemitinę retoriką"
Durų užtrenkimas — greitas veiksmas, tačiau grįžti reikia daug laiko; juk JAV dar turėjo būti išrinktos į Žmogaus teisių tarybos sudėtį visais JT narių balsais. Reikalas tas, kad narystė niekam nėra garantuota, juk gali ir neišrinkti. Rusija nebuvo išrinkta 2016 metais; ji sugrįžo į Tarybą tik šiais metais. Žmogaus teisių taryba turi tik 47 vietas, o JT — 193, o tai reiškia nuolatinę rotaciją, kovą už teisę pasisakyti šioje JT institucijoje, posėdžiaujančioje Ženevoje.
Tačiau viskas išsisprendė, Amerika, kaip jau minėta, pradeda visavertį darbą — ir sužino, koks tai fenomenas, kai Kinija per pastarąjį laikotarpį tapo beveik pasauline mados taisyklių diktuotoja žmogaus teisių srityje. Ir svarbu net ne tai, ką sako kinai, bet kas jų klauso ir palaiko.
Ir štai kokius epizodus mes galime pagauti iš daugybės publikacijų šia tema. Praėjusiais metais Pekinas surinko į JT kolektyviniam pranešimui 53 šalis (iš jų 13 — Žmogaus teisių tarybos narės) dėl klausimo, ar buvo galima ir reikėjo slopinti užsitęsusius protestus Honkonge. Ir tik 27 šalys (kolektyviniai Vakarai) pasirašė priešingo turinio dokumentą. 2019 metų liepą 20 Žmogaus teisių tarybos narių palaikė Kiniją klausimu, ar tiesa, kad Sindziange vyksta genocidas ir kiti siaubai.
Президент США Джо Байден перепутал Организацию Объединенных Наций с Соединенными Штатами - Sputnik Lietuva, 1920, 22.09.2021
Video
"Tokia organizacija kaip JAV": Baidenas supainiojo Ameriką su JT
Ir reikalas ne tik Kinijoje ir jos politikoje, o tame, kad JT Žmogaus teisių tarybos nariais nuolat renka ne tik tuos pačius Vakarus (27, ar 30, ar šiek tiek daugiau šalių), bet ir Egiptą bei Saudo Arabiją, Kubą, Venesuelą, Iraką, tą pačią Rusiją. Kažkoks demokratijos siautėjimas išeina.
Tačiau įvyko taip, kad būtent Kinija suformulavo idėją, kuri seniai ir kartais nematomai stovėjo už visų šių rinkimų ir diskusijų. Idėją apie tai, kad reikia dar pažiūrėti, kas yra šios žmogaus teisės. Ir bent jau neleisti tik vienai valstybių grupei diktuoti kitiems savo valią šiuo klausimu.
Alternatyvi žmogaus teisių koncepcija "pagal Pekiną" atrodo taip: pirmoje vietoje turėtų būti žmonių ir valstybių teisės į gyvybę ir egzistavimą, tai yra, įskaitant teisę į ekonominį vystymąsi. Toliau: žmonės turėtų jaustis laimingi, įsivaizduokite. O jei jie nesijaučia, nepaisant to, kad jie turi absoliučiai demokratinę sistemą (kaip Afganistane esant Amerikos okupacijai), tada čia kažkas negerai. Ir pagaliau, pasaulis turi pripažinti, kad visi šie klausimai yra diskusijų, kuriose turi būti atsižvelgta į didžiulį mūsų pasaulio kultūrų ir civilizacijų skirtumą, objektas.
Tai yra, Pekinas, be kita ko, galėtų panaudoti savo narystę ŽTT gynybai. Pavyzdžiui, pateikti ten faktus apie šlykščiai melagingą istoriją su kaltinimais "genocidu Sindziange" — o tai tikrai milžiniško masto klastotė. Tačiau jis puolė. Ir ne vienas. Rusija Žmogaus teisių taryboje — ir ne tik ten — aktyviai remia kinų filosofiją, tuo labiau, kad prieš rusus — ir ne tik prieš juos — su niūriu reguliarumu paleidžiami savo "sindziangai". Maskva toje pačioje Žmogaus teisių taryboje kovojo prieš vienodai klaidingas rezoliucijas dėl Baltarusijos ir kitų siužetų.
Degantys bokštai Niujorke 2001 m. Rugsėjo 11 d - Sputnik Lietuva, 1920, 20.08.2021
JT generalinis sekretorius teigia, kad terorizmas pasaulyje įgavo naujas formas
Ar galima manyti, kad kinų žmogaus teisių koncepcija visiškai ir amžinai nugalėjo vakarietiškąją ir kad Kinija yra teisi visame kame? Žinoma, kad ne. Čia galima daug ginčytis. Pavyzdžiui, apie ten sugalvotą "socialinių reitingų" idėją, kad diskriminuotų tuos, kurie kerta gatvę degant raudonam šviesoforo signalui ir laiku nesumoka paskolų. Arba kalbėti apie tai, kiek leidžiami žiaurūs koronaviruso karantinai Kinijoje (arba, tarkime, Prancūzijoje) — ir tokie klausimai taip pat svarstomi Taryboje.
Tačiau tam pritaria daugelis JT narių ir labai dažnai — dauguma jų, ne tik ir ne tiek Kinija. Ši šalis tapo pasaulio moralės lydere, nes laikosi 2006 metais sukurto Žmogaus teisių tarybos principo: kad tai yra diskusijų platforma, pasaulinis filosofinis klubas, kuriame visi turėtų diskutuoti vienodomis sąlygomis.
Būtent šiam principui prieštarauja — gana atvirai — dabartinė Amerikos ir Vakarų komanda. Niekas neslepia, kad JAV grįžo į ŽT, jog ją sunaikintų. Ir iš filosofinio klubo ją paversti tribunolu, kuriame teisėjai bus nuolat tie patys, tai yra, tie patys Vakarai. Nes idėja, kas yra žmogaus teisės, — ne pretekstas diskusijoms, o šios komandos, susidedančios iš maždaug 30 valstybių, paveldėtas valdymas.
Pabėgėliai iš kovinių veiksmų zonos Afganistane - Sputnik Lietuva, 1920, 15.07.2021
Talibanas* užgrobė valdžią Afganistane
JT pareiškė, kad Afganistanas artėja prie humanitarinės katastrofos
Žmogaus teisių tarybos naikinimo programos niekas neslepia. Pirma, būtina susitvarkyti su Tarybos narių rinkimais, "padaryti juos konkurencingesnius". Dabar ten patenka šalys pagal regionines kvotas, pavyzdžiui, 13 iš Azijos šalių, septynios — tai Vakarų Europa ir prie jos prisijungusios JAV su Izraeliu ir Kanada. Ir taip toliau. "Konkurencingi" rinkimai gali reikšti, kad niekas iš Afrikos ar Lotynų Amerikos paprastai nepateks į Ženevą. Toliau: kandidatams reikia nustatyti griežtus filtrus, vykdyti jų išankstinė atranką.
O tai puiki istorija. Reikalas tas, kad egzistuoja didžiulis ir labai brangiai kainuojantis tinklas, tiesiog visokių žmogaus teisių organizacijų, kurias remia tik vakariečiai, žmogaus teisių idėjos grynumo palaikytojai, bendruomenė. Šiai mafijai JT Žmogaus teisių taryba yra nepageidaujamas konkurentas, trukdantis Vakarų monopoliui nuspręsti, kas yra demokratiškas ir gerbia teises, o kas ne. Ir dabar planuojama užtikrinti, kad ekspertų komandose prie Žmogaus teisių tarybos sėdėtų tik žmonės iš tos pačios mafijos, o ne kas nors kitas. Ir kad jie filtruotų, ką reikia, dar prieš balsavimą.
Tačiau tada šis tribunolas bus reikalingas tik "demokratijų aljansui", o niekam kitam iš jo nebus jokios naudos. Tačiau tai nereiškia, kad tada Žmogaus teisių taryba išnyks. Ir nereiškia, kad reikės pakartoti amerikiečių klaidą ir ją palikti, trenkus durimis.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала