Kodėl JAV karinės oro pajėgos Rusijos pasienyje bombardavo Lietuvos taikytojus

B-1B Lancer - Sputnik Lietuva, 1920, 13.10.2021
Amerikiečių strateginiai bombonešiai Lietuvos padangėje ir antskrydžiai prieš taikinius netoli Rusijos sienų atspindi vyresniųjų sąjungininkų ketinimą paversti Baltijos šalis vienu dideliu branduolinio sprogimo epicentru
Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautų likimas nuspėjamai tragiškas, nes jei bus pasiekti arba žlugs JAV ir NATO strateginiai tikslai, papildomi nuostoliai yra neišvengiami.
Spalio 11 dieną JAV oro pajėgų daugiafunkciai strateginiai bombonešiai "B-1B Lancer" Lietuvos oro erdvėje atidirbo smūgius prieš antžeminius taikinius netoli Rusijos Federacijos sienos, siekiant "palaikyti sausumos pajėgas". Iš žemės smūgius koregavo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos "kamikazės" lėktuvų valdytojai, kurie kovinėje situacijoje neišvengiamai atsidurs "draugiškos ugnies" zonoje.
Бомбардировщики B-1B Lancer на авиабазе Андресон на Гуаме - Sputnik Lietuva, 1920, 13.10.2021
JAV strateginiai bombonešiai praskrido virš Lietuvos netoli Rusijos sienos
Strategai į Lietuvą atskrido iš Didžiosios Britanijos Fairfordo oro bazės, atliko užduotis "pagal Rusiją" ir išvyko į vieną iš karinių aerodromų Vokietijoje. JAV Karinių oro pajėgų Europai vadovybė pranešė, kad "B-1B Lancer" Europoje integruojasi su NATO sąjungininkais ir partneriais daugelyje misijų, tyrinėdami galimą karo teatrą, įskaitant Baltijos ir Juodosios jūros regionus.
Spalio 6 dieną keturi "B-1B" strategai buvo perkelti iš Jungtinių Valstijų (Dyce AFB, Teksasas) į JK nuolatiniam dislokavimui Fairfordo bazėje, siekiant didinti sąveiką su Europos sąjungininkais ir partneriais.
Amerikos strateginės aviacijos dislokavimas neturi nieko bendro su Senojo pasaulio aborigenų saugumo užtikrinimu. Anksčiau JAV oro pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas leitenantas Stivenas Bašamas (Steven Basham) tiesiai šviesiai pareiškė: "Darbo grupės bombonešių misijos yra labai svarbios siekiant išlaikyti mūsų pasaulinį konkurencingumą".
Strateginiai "Lancers" Lietuvos padangėje yra į Rusiją nukreiptas galios demonstravimas. JAV gina tik savo ekonominius interesus Europoje. Tuo tarpu Baltijos šalių vaidmuo NATO yra nepaprastai nepavydėtinas ir išsiplėtė iki didelio branduolinio sprogimo epicentro masto hipotetiniame kariniame konflikte tarp aljanso ir Rusijos.

Siaura specializacija

Praktinės strateginio bombonešio "B-1B Lancer" lubos yra 15 000 metrų, skrydžio nuotolis su didžiausia kovine apkrova (38 tonos) yra 8 700 km. Priešo oro gynybos įveikimo greitis 60 metrų aukštyje yra apie 960 km / h (tai specializacija, kurią bando paveldėti "nematomas" "F-35").
Orlaivyje yra valdomos bombos WCMD ir sklandančios bombos AGM-154 JSOW su paleidimo nuotoliu (su varikliu) iki 560 km, taktinės sparnuotosios raketos JASSM AGM-158, kurių nuotolis iki 500 km, antiradarinės raketos UR-AGM-88 HARM.
Operatyvinės-taktinės raketų sistemos Iskander-M dislokavimas - Sputnik Lietuva, 1920, 06.10.2021
"Iskander" ir "Triumf" nusitaikė į Lenkijos oro pajėgų F-35 eskadriles
Toks arsenalas nėra visiškai tinkamas "palaikyti sausumos pajėgas". Pavyzdžiui, raketas AGM-88 JAV karinės oro pajėgos panaudojo 1991 metų operacijos "Audra dykumoje" metu ir prieš Libijos oro gynybą Sidros įlankoje 1986 metais. Galbūt kas nors nori tai pakartoti su Rusijos radarais — maksimaliu 48 km nuotoliu.
Šaltojo karo metu buvo sukurti B-1B bombonešiai, skirti viršgarsiniam įsiskverbimui į Varšuvos pakto šalių oro erdvę, priešui sunaikinti branduoliniais smūgiais, jie yra pažeidžiami šiuolaikinių oro gynybos sistemų. Šiandien gynybinėje karinėje operacijoje siekiant palaikyti dalinius tiesiai mūšio lauke, tikslingiau naudoti naikintuvus ir puolamuosius lėktuvus. O "Lancer" hipotetiškai sugeba pristatyti bombas ir raketas iš Didžiosios Britanijos į kovinio naudojimo zonas — nuo Kaliningrado iki Novosibirsko. Štai kodėl amerikiečių strateginius bombonešius Rusijos oro gynybos sistemos (S-400 "Triumf") užfiksuoja dar prie Kopenhagos — 500 km nuo Lietuvos. Dėl viso pikto.
Leidinys "The Military Watch" pažymi, kad ankstyvose galimo konflikto stadijose "B-1B" orlaiviui gali kilti rimta grėsmė dėl Rusijos viršrgarsinių raketų "Kinžal". Be to, per pastaruosius dvejus metus bombonešis turėjo nemažai rimtų patikimumo problemų, dėl kurių kartais daugiau nei 90 % "B-1B Lancer" parko neveikė. 2021 metais vienas iš JAV strategų patyrė rimtus variklio gedimus per Norvegijos dislokavimo misiją. Tikimasi, kad 2030-ųjų pradžioje "Lancer" pakeis slapti bombonešiai "B-21", tačiau kol kas šie skraidantys "karstai" paskelbtoje "plataus spektro misijoje" kelia grėsmę NATO šalims kur kas labiau nei Rusijai.
JAV strateginis bombonešis B-1B Lancer  - Sputnik Lietuva, 1920, 13.10.2021
Rusijos ambasada Lietuvoje JAV bombonešių skrydį pavadino provokacija

Lietuvos karinis kerštas

Spalio 11 dieną Vyriausybės posėdyje pateiktas Lietuvos valstybės biudžeto projektas 2021 metams numato gerokai padidinti karines išlaidas iki 1,17 mlrd. eurų. Visos Vilniaus pastangos dedamos į nacionalines ginkluotąsias pajėgas taip uoliai, tarsi tai galėtų paveikti taikos Europoje įtvirtinimą. Lietuvos krašto apsaugos ministerijos karinis biudžetas visiškai atitinka NATO rekomendacijas — personalo išlaikymui skiriama ne daugiau kaip 50 proc., o stambiems ginklų ir technikos pirkimams — ne mažiau kaip 20 proc.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mano, kad būtina padidinti karinį biudžetą, nes 2023 metais greitojo reagavimo pajėgos turi būti aprūpintos pėstininkų kovos mašinomis, iki 2025 metų įdiegta vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, pastatytos trys karinės stovyklos ir vykdomi kiti įsipareigojimai NATO. Prioritetai ir toliau bus JAV karių ir kitų sąjungininkų dislokavimas Lietuvoje, "piliečių atsparumo" didinimas ir kibernetinio saugumo stiprinimas.
Piniginė - Sputnik Lietuva, 1920, 11.10.2021
Stipresnė gynyba — geriau visiems: Lietuva sugalvojo būdą "pakelti" atlyginimus
Anušauskas rugsėjį paskelbė, kad Rusija prisidėjo prie Baltarusijos "hibridinės agresijos", o pernai pasiūlė Seimui švęsti dieną, kai 1610 metais Lenkijos ir Lietuvos kariai užėmė Maskvą. Tiesa, 1721 metų Ništato taikos sutartis užtikrino (56 tonomis sidabro) Livonijos su Ryga, Estijos su Talinu, dalies Baltijos jūros salų prijungimą prie Rusijos, tačiau istorija tęsiasi.
Šiandien netoli Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos sienų Vilnius vykdo bendras NATO pratybas, kuriose dalyvauja 3 000 karių. Manau, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu yra labai susirūpinęs dėl Lietuvos karinės galios stiprinimo. Be to, kaimyninė Estija taip pat planuoja nukreipti Izraelio pagamintas priešlaivines raketas į "silpnąsias Rusijos Federacijos vietas". Visa tai būtų juokinga, jei strateginiai JAV bombonešiai nesisuktų virš lietuvių, latvių ir estų galvų — tai reali grėsmė Baltijos tautų saugumui ir pačiai jų egzistencijai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала