Vežėjai pasmerkė valdžios planus didinti degalų tarifus

© Sputnik / Владислав АдамовскийDegalinė „Viada“ Vilniuje
Degalinė „Viada“ Vilniuje - Sputnik Lietuva, 1920, 21.10.2021
Pasak transporto verslo atstovų, dėl kylančių kainų verslas ir žmonės gali ieškoti pigesnių paslaugų ir prekių kitose šalyse, intensyvės ir įmonių kraustymasis svetur
VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Brangstantys degalų akcizai skaudžiai palies ne tik transporto sektoriaus įmones ir degalinių tinklus, bet visų sričių verslus, kurie patirs didesnes išlaidas dėl augančių pervežimų kainų, prognozuoja transporto verslo ekspertai, vertinantys Finansų ministerijos siūlymus didinti akcizus degalams Lietuvoje nuo 2023 metų, praneša "Linava".
Didesnes išlaidas labiausiai pajus vartotojai – jiems teks mokėti brangiau už paslaugas ir daugelį prekių. Dėl to verslas ir žmonės gali ieškoti pigesnių paslaugų ir prekių svetur, pavyzdžiui, Lenkijoje, Latvijoje, o įmonių kraustymasis svetur intensyvės, daugės bankrotų, teigia ekspertai.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tvirtina, kad planuojami didinti akcizai degalams neigiamai paveiktų transporto sektorių, kuris pastaruoju metu patiria vis daugiau iššūkių.
"Bet kokie mokesčių didėjimai visuomet neigiamai paveikia ir verslą, ir žmones – galutinius vartotojus, kurie pilasi kurą į automobilius, apsiperka parduotuvėse, kur įsigyja maistą, būtinas buities prekes, avalynę, rūbus. Brangiau kainuoti gali ir pasibuvimas kavinėse, paslaugos pramogų erdvėse, automobiliai ir jų dalys. Šių paslaugų kainos priklauso ir nuo logistikos grandinių įkainių, kurie augs dėl kylančių akcizų ir nuvažiuojamų kilometrų, kol pasiekia Lietuvą", – sako Buivydas.
Pasak jo, nepaisant to, kad didėja atlyginimai ir palaipsniui didinama minimali mėnesio alga, tai neatsvers augančių būtinųjų poreikių išlaidų, kurios patiriamos kasdien. Darbdaviai moka ir toliau mokės didesnius mokesčius valstybės biudžetui, kad galėtų sumokėti daugiau darbuotojams.
Asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu, augančios išlaidos labiausiai palies vidaus rinkoje dirbančius vežėjus, vidutines, mažąsias ir smulkiąsias įmones, keleivinį transportą, kurie ne visada turi galimybę degalus ir prekes bei paslaugas įsigyti svetur.
Грузовые автомобили на стоянке в районе КПП Мядининкай - Sputnik Lietuva, 1920, 19.10.2021
Vežėjai skundžiasi Šiugždinienės planais kelti vilkikų vairuotojų paruošimo kainas
"Tad natūralu, kad esant tokiai situacijai gali kilti vidaus pervežimų paslaugų kainos, kurios brangins ir pervežamas vietinių gamintojų, ūkininkų prekes, nes klientai už pristatymą mokės daugiau. Brangs ir viešojo transporto paslaugos – ypač tai pajus gyventojai, kai reikės mokėti daugiau už tarpmiestinius ir vietinius autobusų bilietus. Nereikėtų pamiršti ir taksi bei pavežėjų paslaugų, kurių kainos irgi priklauso nuo patiriamų kuro sąnaudų", – sako Bučinskas.
Pasak jo, tikėtina, kad tarptautinius krovinių pervežimus atliekančios įmonės degalus vis dažniau pils ne Lietuvoje, o Lenkijoje, Latvijoje ir kitose šalyje, per kurias vyksta ir kuriose mokestinė aplinka bei kainos mažiau kandžiojasi nei Lietuvoje.
Nereikėtų pamiršti ir to, kad nuo 2022 m. Lietuvoje didėja ir kelių mokestis – jis kai kurioms transporto priemonėms išaugs net 20 kartų, o tai irgi brangins paslaugas ir prekes.
Pasak ekspertų, blogiausias scenarijus – dėl bankrotų gali mažėti įmonių, ypač mažųjų, smulkiųjų, vidutinių, taip pat keleivių pervežėjų, jei jiems auganti mokestinė našta taps nepakeliama ir nebus finansinių išteklių veiklų perkelti svetur, į kaimynines šalis.
Vilnius - Sputnik Lietuva, 1920, 19.10.2021
Tiekimo sutrikimai ir užterštumas: Lietuva perspėjama apie rizikas ekonomikai
Tokios tendencijos pastebimos ir dabar. Pavyzdžiui, 2021 m. sausį iš prieš pandemiją buvusių 4 577 įmonių Lietuvoje bent vieną darbuotoją turėjo 4 435 bendrovės, turinčios transporto licencijas. Šių metų rugsėjį tokių įmonių skaičius susitraukė iki 4 357, t. y. nuo šių metų pradžios nebeliko 78 bendrovių. Nuo 2021 m. pradžios ženkliai sumažėjo smulkių įmonių, turinčių iki 10 darbuotojų – jei šių metų sausį smulkiųjų transporto bendrovių Lietuvoje buvo 2 684, rugsėjį jų liko 2 584.
Taip pat prognozuojama, kad vis daugiau transporto įmonių, kurios dar turi galimybių tai padaryti, veiklas arba padalinius perkels svetur, norėdamos pabėgti nuo bankrotų, ir kursis ten, kur verslui palankesnės sąlygos. "Tai reiškia, kad mokesčius valstybė turės surinkti iš Lietuvoje likusių žmonių ir verslų, kuriuos, tikėtina, vėl didins", — daro išvadą "Linava".
Anksčiau Aplinkos ir Finansų ministerijos įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo didinti akcizus iškastiniam kurui bei įvesti naują anglies dvideginio dedamąją. Kainų augimo galima tikėtis jau nuo 2023 metų.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала