Ekspertų patarimai: ką daryti, jei automobilis ima slysti šlapiame kelyje

© Depositphotos / IgorVetushkoЖенщина-водитель за рулем
Женщина-водитель за рулем - Sputnik Lietuva, 1920, 31.10.2021
Pasak draudimo bendrovės atstovės, yra keletas taisyklių, kurias kiekvienas vairuotojas turėtų žinoti ir į jas atsižvelgti, susidūręs su akvaplaningu
VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Automobilio slydimas šlapiame kelyje yra pavojinga vairavimo situacija, apie kurią dauguma yra girdėję, o kai kurie vairuotojai ir patyrę, tačiau šių vairavimo aplinkybių pavojus vis dar nėra tinkamai vertinamas, įspėja draudimo bendrovė "Gjensidige".
Priklausomai nuo oro sąlygų, padangos gali prarasti sukibimą su kelio danga važiuojant vos 50 km/val. greičiu. Draudikai atkreipia dėmesį, kad riziką dar labiau padidina greičio apribojimų nesilaikymas, pavėluotas padangų keitimas, netinkamos ar ant tos pačios ašies sumontuotos skirtingos padangos bei netinkamas elgesys pavojingose situacijose.
"Akvaplaningas yra visiškas ar dalinis sukibimo praradimas, kurį sukelia vandens sluoksnis, atskiriantis judančios transporto priemonės padangas nuo kelio paviršiaus. Deja, pavojingas situacijas dažniausiai sukelia vairuotojų lengvabūdiškumas viršijant greitį arba nesirūpinimas savo transporto priemonės technine būkle", – sakė "Gjensidige" Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak draudimo bendrovės atstovės, pirmoji ir pagrindinė priežastis, dėl kurios susidaro akvaplanavimas – važiavimo greičio viršijimas.
Padangos - Sputnik Lietuva, 1920, 28.10.2021
Prasidėjo padangų keitimo sezonas. Kaip pasirinkti tam tinkamą autoservisą?
"Lengvųjų automobilių padangų protektoriuose esantys grioveliai yra skirti tam tikrai daliai vandens išskaidyti. Tačiau, kai automobilis dideliu greičiu įvažiuoja į balą, grioveliai negali susidoroti su vandeniu. Dėl to tarp padangos ir kelio susidaro vandens plėvelė ir prarandamas sukibimas. Taigi, pagrindinis būdas išvengti šio pavojaus – pasirinkti tinkamą važiavimo greitį", – kalba Katilienė.
Jos teigimu, susidėvėjusios arba nepakankamai pripūstos padangos šlapiame kelio ruože gali prarasti sukibimą su kelio danga jau važiuojant 50 km/val. greičiu, o naujos padangos sukibimą su kelio paviršiumi išlaiko važiuojant net iki 100 km/val. greičiu.
Pasak Katilienės, be greičio, taip pat reikia įvertinti ir važiavimo trajektoriją – padangos efektyviau atstumia vandenį važiuojant tolygiai, tiesia linija.
"Todėl, jeigu kelias yra pastebimai šlapias, reikėtų vengti nereikalingo eismo juostų keitimo, lenkimo bei greitų apvažiavimo manevrų ir nepamiršti, kad posūkius būtina atlikti lėčiau nei įprastai", – pataria draudimo bendrovės atstovė.
Kitas veiksnys, pasak Katilienės, turintis įtakos galimai akvaplanavimo rizikai, yra padangos protektoriaus gylis.
"Kuo mažesnis griovelių gylis, tuo mažiau iš padangos bus išstumta vandens. Atitinkamai susidėvėjusi padanga bus ne tokia efektyvi išlaikant sukibimą su šlapia kelio danga kaip nauja. Todėl vairuotojams patariama reguliariai tikrinti padangų būklę ir, jei reikia, pakeisti jas naujomis", – sako draudikė.

Kaip elgtis patekus į spąstus

Katilienė atkreipia dėmesį, kad kiekvienas automobilis akvaplaningo sąlygomis važiuoja skirtingai, priklausomai nuo vairavimo stiliaus ir padangų tipo. Tačiau, pasak draudimo bendrovės atstovės, yra keletas taisyklių, kurias kiekvienas vairuotojas turėtų žinoti ir į jas atsižvelgti, susidūręs su akvaplaningu.
"Jei vairuotojas jaučia, kad automobilis staiga ima "plaukioti", tokioje situacijoje svarbiausia nesukinėti vairo ir nespausti stabdžių pedalo. Vandens plėvelė po ratais nėra apledėjęs kelias ar suslėgtas sniegas, todėl įprasti būdai išvengti slydimo nebus veiksmingi. Priešingai – jei pasuksite vairą akvaplaningo situacijoje, vos tik padangos vėl palies kelio dangą, automobilis staigiai trūktelės į šoną ir tada ims slysti. To paties galima tikėtis ir stabdžių pedalu užblokavus ratus", – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.
Todėl optimalus sprendimas, pasak Katilienės, siekiant išvengti akvaplaningo – stabdyti varikliu, nekeičiant vairo padėties. "Jei automobilis "plaukioja" kelyje, būtina nedelsiant patraukti koją nuo akceleratoriaus pedalo ir vengti staigių judesių, kol padangos vėl sukibs su kelio paviršiumi ir leis kontroliuoti automobilį", – pataria draudikė.
Jos teigimu, akvaplaningas dažnai vyksta ne po visais ratais vienu metu, o tik po vienu ar dviem, pavyzdžiui, jei automobilis įvažiuoja į balą viena puse.
Водитель за рулем автомобиля, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 23.10.2021
Prasideda pražūtingas laikas pėstiesiems: atšvaitus dėvi vienas iš trijų šalies gyventojų
"Tokiu atveju dar svarbiau tvirtai laikyti vairą ir išlikti ramiems. Stipriai padidėjęs pasipriešinimas toje pusėje, kuri yra baloje, gali pasukti automobilį ir net išmušti iš rankų vairą, o staigus stabdymas gali pasukti jį kita kryptimi – ta, kurioje nėra vandens ir yra geresnis sukibimas, tačiau ten gali būti ir kliūtis – medis, stulpas ar kitas automobilis", – sako draudimo bendrovės atstovė.
Taigi, Katilienės teigimu, veiksmų scenarijus yra tas pats – šlapiose vietose negalima vairuoti per dideliu greičiu ir ar staigiai stabdyti, kai viena automobilio pusė yra ant šlapios dangos. Ji atkreipia dėmesį, kad akvaplaningo pavojus gresia ir dviratėms transporto priemonėms, ypač autostradose, važiuojant vilkikų išmuštose "vėžėse", kur vanduo linkęs kauptis.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала