Lietuvos gyventojams paaiškinta, kodėl neatlyginama žala už šalutinį vakcinų poveikį

© AP Photo / Rogelio V. SolisVakcinacija
Vakcinacija - Sputnik Lietuva, 1920, 03.11.2021
Skiepai nuo koronaviruso vis dar yra vadinamojoje "pilkojoje zonoje", nes jie vis dar tiriamojoje stadijoje
VILNIUS, lapkričio 3 — Sputnik. Lietuvoje galiojanti kompensacijų sistema nekompensuoja žalos pacientams, paskiepytiems nuo koronaviruso ir patyrusiems vakcinos šalutinį poveikį, sakė advokatas, Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas.
Jo komentaras buvo paskelbtas Sveikatos teisės instituto svetainėje.

Kaip pažymėjo teisininkas, sveikatos priežiūros sistema yra paremta informuoto paciento sutikimo principu. Duodamas sutikimą gydymui, pacientas prisiima su gydymu susijusią riziką. Šis rizikos prisiėmimas nereiškia, kad gydytojas gali gydyti "bele kaip", bet reiškia, kad gydymo proceso eigoje gali pasireikšti įvairios komplikacijos, kurių gydytojas arba negali numatyti, arba negali joms užkirsti kelio.

"Kalbant apie vaistinius preparatus, žalos atlyginimas pacientui nepriklauso dėl paprastos priežasties: jo nepageidaujamas poveikis yra žinomas, jis surašytas vaistinio preparato charakteristikų santraukoje. <…> O kalbant apie vakcinas nuo COVID-19 (kurios yra vaistiniai preparatai) yra truputį kitaip. Kaip žinia, vakcinų registravimo procedūra nėra baigta, t. y. pagal apibrėžimą jos dar yra tiriamojoje stadijoje. <...> Taigi, kalbant apie COVID-19 vakcinas, egzistuoja vadinamoji "pilkoji zona", – sakė specialistas.
'Pfizer/BioNTech vakcina - Sputnik Lietuva, 1920, 03.11.2021
BMJ: "Pfizer" vakcinos bandymai Teksase vyko su rimtais pažeidimais
Jis taip pat pažymėjo, kad vakcinų sukeliamos komplikacijos dar nėra žinomos, nes praėjo per mažai laiko, kad jos pasireikštų ir būtų identifikuotos, o kai kuriais atvejais nepageidaujamos reakcijos dar nėra perėjusios komplikacijos patvirtinimo ir jos įrašymo į vaistinio preparato charakteristikų santrauką proceso. Komplikacijų įtraukimas į šį sąrašą gali užtrukti kelis mėnesius ar ilgiau.
"Todėl ir turime tai, ką turime: situaciją, kai pacientas negali prisiimti visos su vakcina susijusios rizikos, o negali dėl to, kad ji dar nėra žinoma; jis vengia skiepytis, nes intuityviai žino arba jį pasiekia informacija, kad galima žala jo sveikatai gali būti didesnė negu jam yra sakoma, ir jis nenori savo sveikata rizikuoti, ypač kai tos rizikos ribos nėra aiškios. Jis nenori rizikuoti ir dėl to, jog žino, kad jam paaukojus save ant garbingo "petys už laisvę" altoriaus, niekas neateis ir nepadėkos jam. Ir tikrai neateis valstybė, [Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Arūnas] Dulkys ar [Seimo sveikatos priežiūros komisijos narė Jurgita] Sejonienė ir nepasisiūlys užauginti jo vaikus ar pasirūpinti jo senais tėvais", – rašoma leidinyje.
Advokato teigimu, valstybė turėtų pripažinti, kad ne visos su vakcina susijusios rizikos yra žinomos, o po to sakyti, kad nepaisant to, vakcinuotis reikia, nes vakcinacijos nauda visgi yra didesnė negu žala.
Jis taip pat mano, kad valstybė turėtų atlyginti gyventojams žalą dėl šalutinio poveikio, nes jokia kova su pandemija negalima pateisinti jokio žmogaus sveikatos sutrikimo ar jo mirties dėl skiepo prieš jo valią.
Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau nei 414 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė per 5,9 tūkst. žmonių.
Anksčiau premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė sakė, kad valdžia turėtų pagalvoti apie nuo koronaviruso neskiepytiems pacientams gydymo namuose skyrimą, o ne hospitalizavimą. Atsakydama Seimo deputatė Agnė Širinskienė pažymėjo, kad Gudlevičienė kalba apie žmonių "rūšiavimą" ir apie tai, kad neskiepytieji neturės kitos išeities, kaip tik mirti namuose, esant sunkiai ligos formai.
Ligoninė - Sputnik Lietuva, 1920, 02.11.2021
"Paliks mirti namuose": Lietuvoje piktinasi mintimi apriboti hospitalizavimą
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала