Baltijos šalys nori sustiprinti oro erdvę iki Lenkijos ir Suvalkų koridorių

© Photo : Lietuvos Respublikos SeimasSeimo Pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen, Estijos premjeras Juri Ratas ir Latvijos Saeimos Pirmininko pavaduotoja Dagmara Beitnerė-Le Gala
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen, Estijos premjeras Juri Ratas ir Latvijos Saeimos Pirmininko pavaduotoja Dagmara Beitnerė-Le Gala - Sputnik Lietuva, 1920, 06.11.2021
Politikai taip pat siūlo parengti Baltijos valstybių planą, siekiant veiksmingai įgyvendinti pasienio kontrolę krizių metu
VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Oro erdvės koridorius nuo Lenkijos iki Estijos turi būti sustiprintas, teigiama Baltijos Asamblėjos 40-osios sesijos rezoliucijoje.
Penktadienį Vilniuje vyko 40-oji Baltijos Asamblėjos sesija. Sesijos metu buvo aptarti Baltijos valstybių bendradarbiavimo klausimai, bendros priemones COVID-19 pandemijos sukeltos krizės poveikiui švelninti bei energetinis saugumas Baltijos valstybėse.
Taip pat politikai pareiškė apie būtinybę stiprinti Baltijos valstybių bendradarbiavimą gynybos srityje, taip pat jų bendradarbiavimą su partneriais Šiaurės ir Beniliukso šalyse. Be to, priimtoje rezoliucijoje pabrėžiamas sąjungininkų karinių pajėgų “atgrasymo ir saugumo palaikymo regione” vaidmens svarbumas, ypač nuolatinių Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų dislokavimo būtinumas.
"Priimta rezoliucija Baltijos Asamblėja paragino šalis sudaryti sąlygas NATO Bendros kibernetinės gynybos kompetencijos centro potencialui plėtoti ir pritraukti finansavimą didesnėms kibernetinės gynybos pratyboms Baltijos valstybėse, taip stiprinant regiono kibernetinės gynybos pajėgumus, remti iniciatyvas, kuriomis stiprinamas bendras oro erdvės koridorius nuo Lenkijos iki Estijos ir sprendžiamos karinio mobilumo problemos Suvalkų koridoriuje", — teigiama pranešime.
Rezoliucijoje taip pat siūloma parengti Baltijos valstybių planą, siekiant veiksmingai įgyvendinti pasienio kontrolę krizių metu, intensyvinti Baltijos valstybių tarpvalstybinį bendradarbiavimą sprendžiant problemas dėl padėties Baltarusijoje ir Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomų "hibridinių išpuolių" prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją.
Baltijos Asamblėja paragino Baltijos šalių parlamentus ir vyriausybes, taip pat Baltijos Ministrų Tarybą dar kartą patvirtinti Baltijos valstybių įsipareigojimą užkirsti kelią Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros srautui į regioną.
Пограничник на границе Литвы и Белоруссии, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 06.11.2021
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
VRM: Baltijos šalys atlaikė pirmą neteisėtos migracijos smūgį
Baltijos Asamblėjos 41-ąją sesiją numatoma surengti 2022 m. spalio 27–28 dienomis Rygoje. Kitais metais Baltijos Asamblėjai pirmininkaus Latvija.
Anksčiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pripažino, kad Rusija nekelia "tiesioginės karinės grėsmės" Baltijos šalims. Tačiau, anot generalinio sekretoriaus, Baltijos regione stiprėja Rusijos dalyvavimas ir reikšmingas rusų pajėgų telkimas.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti, tačiau Vakarų šalys ir toliau skelbia tariamai "agresyvią" Maskvos politiką. Kaip ne kartą pažymėta Rusijoje, Šiaurės Atlanto aljansas puikiai žino Maskvos taikius tikslus, tačiau naudojasi "Rusijos grėsmės" retorika, siekdamas atgabenti kuo daugiau karinės ir technikos prie Rusijos Federacijos sienų.
Suvalkų koridorius — strategiškai svarbų Lietuvos ir Lenkijos pasienio beveik 65 kilometrų pločio, vakaruose besiribojančio su Karaliaučiumi, o rytuose — su Baltarusija, ruožą. Jei ji bus užblokuota, Lietuva gali atsidurti atskirta nuo Vakarų NATO šalių.
Pratybos Zapad 2021 - Sputnik Lietuva, 1920, 03.11.2021
"Atlantico": karo atveju Rusija greitai paralyžiuos NATO
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала