Vladimiras Makėjus: Minskas supranta, kad Krymas yra Rusijos teritorijos dalis

© Sputnik / Павел Бедняков / Pereiti prie nuotraukų bankoМинистр иностранных дел Белоруссии Владимир Макей, архивное фото
Министр иностранных дел Белоруссии Владимир Макей, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 11.11.2021
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus interviu RIA Novosti pasidalino mintimis apie tai, kas kaltas dėl migracijos krizės Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, kaip Minskas reaguos į galimą kaimynystę su NATO, atsakė į klausimą – kam priklauso Krymas.
– Vladimirai Vladimirovičiau, pradėkime nuo "karštos" temos, būtent situacijos Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje. Dabar spaudoje šia tema pasigirsta daugybė insinuacijų, tarp jų ir informacija iš Lenkijos, kad krizę išprovokavo Baltarusijos pusė, kad Baltarusijos valdžia organizavo migrantų tiekimą, nori sukelti įtampą pasienyje. Situacija išpūsta tiek, kad Europos Sąjunga pradėjo kalbėti apie NATO karių dislokavimą prie Baltarusijos sienos. Ką Jūs galite atsakyti į tai? Ar jaučiasi, kad situaciją dirbtinai eskaluoja Vakarų partneriai? Ir kaip Baltarusija vertina galimybę dislokuoti NATO karius prie savo sienos?
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus - Sputnik Lietuva, 1920, 24.02.2021
Lietuvos daromus žmogaus teisių pažeidimus galima išvardyti valandomis, sakė Makėjus
– Žinote, toks pareiškimas, kad Baltarusija neva organizuoja migrantų gabenimą prie sienos ar specialiai įveža į šalį, yra absoliutus melas. Baltarusijos pusei nebuvo pateikta nei vieno daiktinio įrodymo. Yra tik keletas informacinių teiginių. Negalime uždrausti užsienio piliečiams atvykti į Baltarusiją su leidimais rankose. Išduodami vizas, jie pateikia atitinkamus reikiamus dokumentus, surašytus nustatyta tvarka. Kokiais tikslais jie atvyksta į Baltarusiją, negalime pažvelgti į kiekvieno sielą ir sužinoti. Taip jau susiklostė, kad kažkuriuo etapu pasigirdo informacija apie tam tikrą įtampą tarp Baltarusijos ir Europos Sąjungos.
Negana to, po žinomų įvykių, susijusių su prezidento rinkimais respublikoje pernai, nemažai Europos šalių pasikvietė pas save vadinamuosius "pabėgėlius" iš Baltarusijos, suteikė jiems maksimaliai palankias sąlygas, suteikė maksimalią naudą. Tai skambėjo ne tik Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir kitų šalių televizijos. Tai skambėjo visame pasaulyje internete. Neatmetu, kad šią informaciją išgirdo ir migracijos požiūriu nepalankiomis sąlygomis vadinamų šalių piliečiai. Šalys, kurių vadovybė, deja, buvo nuversta tos pačios Europos ir amerikiečių pastangomis.

Todėl tai, kad dabar į Baltarusiją plūsta nelegalūs migrantai, siekiantys prasibrauti į Europos Sąjungos šalis, mano nuomone, yra objektyvios realybės, susiformavusios šiame geopolitiniame kontekste, rezultatas. O kaltinimai Baltarusijai yra nepagrįsti. Toliau tęsiame sienos gynimą. Vien šiais metais už pasikėsinimą kirsti sieną sulaikyta daugiau nei 70 pažeidėjų, nuslopinta 11 nelegalios migracijos srautų, iškelta 14 baudžiamųjų bylų.

Nenoriu jūsų apkrauti skaičiais. Klausimas, kad pati Europos Sąjunga kažkada kvietė migrantus, siūlė nepalankioje padėtyje esančių šalių, kuriose vyksta kažkokie politiniai audringi įvykiai, piliečiams atvykti į Europos Sąjungą ir gauti prieglobstį, ten įsidarbinti, dirbti ir mokytis. Kažkodėl jie nustojo kreipti dėmesį į Viduržemio jūros ir Balkanų migrantų srautus. Visi nusuko akis į Baltarusiją. Tačiau pažiūrėkime, ar Europos Sąjunga siunčia savo karines pajėgas į karą Viduržemio jūroje ar Balkanų regione, kad užkirstų kelią šiam nelegaliam migrantų srautui?
Krymas - Sputnik Lietuva, 1920, 10.11.2021
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Krymą vadina Rusijos teritorija
Šios valstybės akivaizdžiai pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su žmogaus teisių apsaugos principų užtikrinimu. Šiandien yra informacijos, kad pasienyje buvo išmesti didžiuliai kariniai kontingentai. 15 tūkstančių karių, kuriuos Lenkija pasiuntė saugoti sienos, jau praėjo. Prieš ką šie kariai yra nukreipti? Prieš šiuos du tūkstančius verkiančių vaikų ir moterų, kurios prašosi būti įleidžiamos, nes nori rasti ramų gyvenimą Europoje, kur jie buvo pakviesti?
Bet jie ten neįleidžiami. Jie nenori likti Baltarusijoje. Žinoma, mes suteiksime pagalbą šiems pabėgėliams šiuo atveju grynai dėl žmogiškumo. Tačiau turime atsižvelgti ir į karinės grėsmės, susijusios su karinės įtampos prie mūsų sienų eskalavimu, riziką. Mes per savo Gynybos ministeriją išsiuntėme atitinkamus prašymus Lenkijos pusei dėl informacijos, susijusios su karių skaičiaus didėjimu mūsų pasienyje, kaip tai numato atitinkami dvišaliai ir tarptautiniai dokumentai. Atsakydami negavome jokio suprantamo paaiškinimo. Todėl, žinoma, mes į tai atsižvelgsime koordinuodami tam tikrus tinkamus veiksmus iš savo pusės. Baltarusijos ir Rusijos vadovai surengė ne vieną telefoninį pokalbį šiuo klausimu ir žinau, kad jie sutarė, kaip stebėti situaciją ir, jei reikia, tinkamai į ją reaguoti.
Belneftekhim - Sputnik Lietuva, 1920, 09.11.2021
Baltarusija per Rusijos uostus eksportuos 35 proc. daugiau naftos produktų nei planuota
Todėl apibendrindamas sakau: dėl visko, kas vyksta pasienyje, kalta ne Baltarusija. Tai yra neapgalvotos Europos Sąjungos politikos, susijusios su valstybingumo griovimu daugelyje šalių, rezultatas. Jis pakvietė pabėgėlius ir paskelbė, kad jie pasirengę juos priglausti. Šiandien mes kardinaliai pakeitėme šią politiką, tokiu būdu bandydami nubausti Baltarusiją, kaltindami ją kažkokiu hibridiniu karu prieš Europos Sąjungą. Koks hibridinis karas? Baltarusija prieš pusę milijardo Europos Sąjungos gyventojų? Mūsų pusėje apie jokį karą nėra kalbos ir negali būti.
– Kaip pakomentuotumėte raginimus dislokuoti NATO karius prie Baltarusijos sienos?
– Visiškai neapgalvoti skambučiai, visiškai neapgalvota politika, neatsakinga politika. Tai rodo, kad žmonės tikrai net nesistengia suprasti, suvokti, kas vyksta šiame regione. Raginimai dislokuoti NATO karius ir galimi tolesni veiksmai šiuo atžvilgiu pareikalaus atitinkamų atsakomųjų priemonių iš Sąjungos valstybės, kaip numatyta mūsų karinėje doktrinoje, kurią neseniai patvirtino Baltarusijos ir Rusijos prezidentai. Žinoma, reakcija bus tinkama. Tačiau turime suprasti, kad tai sukels dar vieną įtampą, nereikalingą įtampą, kuri neatitinka mūsų interesų.
Ševronas ant Lietuvos kario uniformos - Sputnik Lietuva, 1920, 09.11.2021
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Seimas pritarė siūlymui pratęsti kariuomenės įgaliojimus pasienyje su Baltarusija
Todėl tokius raginimus vertiname kaip absoliučiai neatsakingus, iš absoliučiai neatsakingų politikų.
– Kokia pasienio konflikto tikimybė? Ar Sąjungos valstybės kariuomenė jau persikėlė prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos? Ar tikimasi pagalbos iš Rusijos?
– Sąjungos valstybės karių prie sienos sąskaita, negaliu pasakyti. Bet, žinoma, ėmėmės atitinkamų priemonių sąjunginės valstybės saugumui užtikrinti. Kalbant apie konflikto tikimybę, žinote, šiandien niekas nieko negali garantuoti procentais. Šiandien pasaulis yra toks nenuspėjamas, visų pirma dėl tam tikrų situacinių reakcijų į kylančius iššūkius ir mūsų Europos partnerių grėsmes, kad negalima pasakyti nieko konkretaus.
Kategoriškai nenorėtume, kad mūsų teritorijoje kiltų konfliktų ir stengsimės padaryti viską, kad jų išvengtume, ir, žinoma, bus imtasi ryžtingiausių priemonių.
– Lenkijos premjeras vakar sakė, kad mano, jog Rusija yra įtraukta į migracijos krizę, o, anot jo, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka yra neva vykdytojas, bet veikia Maskvos įtakojamas. Kaip tai pakomentuotumėte, paneigtumėte?
– Turbūt turėtume kreiptis į mano kolegą Sergejų Viktorovičių Lavrovą, kad paaiškintume, ar už to slypi Rusija. Esu visiškai tikras – niekas niekada negavo jokių nurodymų iš Maskvos, taip negali būti. Tai, kas vyksta, kartoju, yra pačios Europos Sąjungos veiksmų rezultatas, o ieškoti juodos katės juodame kambaryje čia yra visiškai nenaudinga. Tai yra tiesiog bandymai pateisinti jų, tarkime, destruktyvią, konfrontacinę politiką Rusijos atžvilgiu, nes jei paimtume tai dideliu mastu, geopolitiniame kontekste, tai visi veiksmai, kuriuos Baltarusijos atžvilgiu atlieka vadinamieji kolektyviniai Vakarai.
Sergejus Lavrovas - Sputnik Lietuva, 1920, 10.11.2021
Lavrovas paskelbė vieningą Maskvos ir Minsko poziciją dėl atsako į NATO žingsnius
Jie labai daug dėmesio skiria Rusijai, nes Rusija, jų nuomone, kelia grėsmę kolektyviniams Vakarams. Todėl viskas, kas dabar daroma Baltarusijos atžvilgiu, buvo padaryta siekiant kaip nors nubausti Rusiją. Tai yra mano asmeninė nuomonė, manau, kad ji turi gana rimtą priežastį.
– Jūsų nuomone, migracijos krizė gali tęstis mėnesius? Kiek laiko ji gali egzistuoti ir kokių veiksmų imamasi siekiant ją išspręsti?
– Kalbant apie mus, mes būtume suinteresuoti greitu migracijos krizės sureguliavimu. Vėlgi, mes nebuvome tokios situacijos vystymosi šaltinis. Dar pernai Europos Sąjunga, nepaisydama anksčiau sudarytų sutarčių, informavo, kad stabdo visų projektų, susijusių su pasienio infrastruktūros stiprinimu ir nelegalių migrantų prieglaudų statyba, finansavimą. Atsakydami, žinoma, sustabdėme vadinamąjį readmisijos susitarimą, kuris numatė nemažai abipusių įsipareigojimų šioje srityje. Pasiūlėme Europos Sąjungai surengti konsultacijas šiuo klausimu, bet ES atsisakė.

Nuo tada šimtą kartų siūlėme pradėti dialogą šiuo klausimu, bet teigiamo atsakymo neradome. Negalime pasakyti, kiek ši krizė tęsis, bet esame suinteresuoti, kad ji būtų greitai sureguliuota. Manau, kad tai atitinka visų šiuose veiksmuose dalyvaujančių šalių interesus. Bet iš kitos pusės pasirengimo nematome. Matome tik bandymus organizuoti provokacijas – susišaudymu, neva Baltarusijos kariškių kirsti sieną su Europos Sąjunga ir pan.

Nė vieno konkretaus fakto patvirtinimo, atsakant į vėlesnius mūsų paklausimus, mums nebuvo pateikta jokių argumentų. Todėl tolimesnė situacijos raida nepriklauso nuo mūsų. Tikėkimės, kad sveikas protas nugalės, o mūsų partneriai vis dėlto supras, kad reikia pagalvoti, kaip išeiti iš šios situacijos.
– Ar diskutavote šiuo klausimu su Rusijos užsienio reikalų ministru Lavrovu, ar prašėte Rusijos Federacijos pagalbos?
– Taip, mes aptarėme šį klausimą su Sergejumi Viktorovičiumi Lavrovu. Mes turime gerai išvystytą veiksmų algoritmą pagal programą, susijusią su mūsų šalių užsienio politikos sąveika. Panašios programos egzistuoja tarp pasienio agentūrų ir tarp karinių žinybų. Esu visiškai tikras, kad dabar visi padaliniai palaiko glaudų ryšį ir yra pasirengę bet kokioms netikėtoms situacijoms. Kalbant apie kokią nors konkrečią pagalbą, tai, pavyzdžiui, konkrečių užklausų kol kas nesiunčiame, nematome tam reikalo. Bet, žinoma, mums svarbi šalies-sąjungininkės parama ir esame tikri, kad tokios paramos sulauksime.
– Kas, jūsų nuomone, gali būti tarpininkas tarp jūsų ir Lenkijos? Ar galite įvardyti šalį ar organizaciją?
– Žinote, aš nelabai mėgstu terminą "tarpininkas". Manau, kad jei yra probleminė situacija, visada reikia kalbėtis tiesiogiai ir derėtis tiesiogiai. Tai duos greičiausius ir naudingiausius rezultatus. Mes niekada neatsisakėme gerų paslaugų. Jei kas nori, esame pasiruošę susitikti ir pasikalbėti. Mes palaikome ryšį su kai kuriomis tarptautinėmis organizacijomis, kurios bando atlikti taikinamąjį vaidmenį mūsų santykių su Europos Sąjunga kontekste.
Лавров пошутил о возможной приватизации Украиной Нового года - Sputnik Lietuva, 1920, 26.08.2021
Video
Ukraina netrukus "privatizuos" Naujuosius metus: Lavrovo pokštas pateko į vaizdo įrašą
Mes palaikome ryšį su kai kuriomis valstybėmis, kurios taip pat suinteresuotos atkurti status quo mūsų santykiuose. Bet mes niekada nedarysime jokių nuolaidų, jokio dialogo spaudžiami. Šiandien mums gresia dar vienas penktasis sankcijų paketas, bet noriu, kad mano kolegos suprastų, aš tai sakiau ne kartą, jokios sankcijos nepadės sulaužyti Baltarusijos vadovybės tvirtumo siekiant politikos, kuria siekiama užtikrinti stabilumą mūsų šalyje.
Ir čia, kartoju, nėra kitų būdų, kaip tik tiesioginis dialogas tarp Baltarusijos ir atitinkamų Europos partnerių organizavimas. Jokių bandymų išspręsti problemą su Baltarusijos vyriausybės oponentais, kurie yra už respublikos ribų, ir organizuoti dialogą su šiais valdžios priešininkais, šie bandymai nieko gero neprives.
– Spalio pabaigoje Prancūzijos užsienio reikalų ministerija viešai apkaltino Lukašenkos šeimą dėl organizuotos prekybos žmonėmis. Kaip galite tai pakomentuoti?
– Tai visiškai kvailas teiginys. Jau girdėjau tokius pareiškimus – jie apkaltino prezidentą Lukašenką, kad jo sąskaitose kažkur Šveicarijos banke yra milijardai. Tačiau niekas negali rasti šių milijonų ir milijardų. Šis teiginys yra tos pačios kvailų teiginių serijos dalis. Žinote, prisimenu Oskaro Vaildo posakį, kuris pasakė: "Girdėjau tiek daug kritikos jūsų adresu, kad dabar neabejoju, jog esate nuostabus žmogus". Tai galima priskirti ir šiam teiginiui. Geriau tegul Prancūzijos diplomatijos atstovas pakomentuoja situaciją su pabėgėliais, vaikais ir moterimis prie Lamanšo. Ir susidaro labai nepalanki situacija, kai jie užkerta kelią pabėgėliams, bandantiems patekti į JK.
Здание МИД Белоруссии в Минске - Sputnik Lietuva, 1920, 23.11.2020
Lietuvos elgesys gali turėti įtakos Minsko sprendimui dėl tranzito, pareiškė Makėjus
Ir mes visi matėme filmuotą medžiagą, ką šie pabėgėliai turi daryti. Kalbant apie prekybos žmonėmis temą, patikėkite, Baltarusija, o Jungtinėse Tautose apie tai visi žino, buvo kovos su prekyba žmonėmis temos iniciatoriai, padarė ir daro viską, kad padėtų išspręsti šią problemą. Bet šiuo atveju akcentuojama tai, kad per šią prekybą žmonėmis neva į Lukašenkos kišenes supilami milijonai, ir jis iš to praturtėja. Dar kartą pasikartosiu, mes jau bandėme surasti šiuos milijonus, bet valstybės valdžios sistema buvo sukurta taip, kad kiekvienas centas būtų matomas, ir nei vienas centas, nei vienas rublis negali praeiti per biudžetą.
Be abejo, jie tiesiog projektuoja situaciją, kuri gali būti jų šalyje, į Baltarusiją ir taip bando diskredituoti Baltarusiją ir ypač jos lyderį. Absoliutus melas ir šmeižtas.
– Ką patartumėte Varšuvai, Vilniui ir Rygai?
– Sunkus klausimas, nes vienu metu su visais kolegomis palaikėme labai gerus santykius. Su Latvijos užsienio reikalų ministru susitikome likus maždaug mėnesiui iki rinkimų, praėjusių metų prezidento rinkimų, Baltarusijos ir Latvijos pasienyje. Ir aptarėme galimą plėtrą, galimus plėtros scenarijus regione. Ir abu tada priėjome išvados, kad svarbu tai išgyventi be sukrėtimų, svarbu, kad nebūtų bandoma organizuoti kokių nors revoliucinių įvykių.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas - Sputnik Lietuva, 1920, 10.11.2021
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Lietuva po Rusijos ir Minsko pareiškimų sugalvojo naują "sąmokslo teoriją"
Tokiu atveju būtų buvęs užtikrintas normalus progresyvus Baltarusijos vystymasis ir normalus jos sambūvis, tarkime, su europiniu kontekstu. Bet deja , viskas įvyko visiškai priešingai. Buvo ir yra akivaizdžių to patvirtinimų, bandymų kištis iš išorės, per šiuos revoliucinius sukrėtimus organizuoti valdžios pasikeitimą Baltarusijoje. Ir šiandien turime tai, ką turime. Ir daugeliu atžvilgių, manau, kaltos, ne dėl daugelio, o beveik dėl visko kaltos tos išorinės jėgos, kurios bandė pakeisti situaciją Baltarusijoje.

Jie bandė paspartinti vadinamąjį demokratijos puoselėjimą mūsų šalyje, o tai iš principo neįmanoma. Rusijos prezidentas Putinas jau ne kartą yra pasisakęs šia tema, būtent, kad neįmanoma iš išorės įnešti demokratijos į pilietinę visuomenę. Tai būtų absoliuti fikcija be kažkokio vidinio turinio. Net Prancūzijos prezidentas Makronas po garsiojo amerikiečių pabėgimo iš Afganistano pasakė, kad per jėgą neįmanoma įtvirtinti demokratijos vienoje ar kitoje šalyje. Vidinis vystymasis turi būti užtikrinamas keičiant žmonių sąmonę. Deja, kolegos neturi supratimo, kad geriau būtų daugiau laiko skirti ramiam progresyviam visuomenės vystymuisi ir taip pasiekti trokštamos, mylimos demokratijos. Todėl patarčiau tiesiog sustoti, nusiraminti, pagalvoti ir pabandyti objektyviai išanalizuoti situaciją.

– Ką manote apie sienos statybą pasienyje su Vakarų valstybėmis ir, jūsų nuomone, Vilnius ir Varšuva objektyviai reprezentuoja situaciją Europos Sąjungoje?
– Dėl sienos statybos, žinote, mes, mūsų karta, patyrėme Berlyno sienos griuvimą. Geležinės uždangos, ir visi tuomet sveikino šiuos įvykius, sakė, kad Europa dabar yra vieninga, kad dabar yra erdvės tarpasmeniniams kontaktams. Dabar matome visiškai priešingai, kai ant Europos Sąjungos sienos su Baltarusija ir Rusija statoma nauja Berlyno geležinė uždanga. Kas tuo suinteresuotas? Abejoju, ar tai atitinka pilietinės visuomenės interesus. Ar tai padės atgrasyti migrantus? Tai patvirtina sienos su Meksika ir Jungtinių Amerikos Valstijų pasienyje statybos pavyzdys.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka - Sputnik Lietuva, 1920, 11.11.2021
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Lukašenka pasiūlė užsukti dujas lietuviams "ir kitiems bepročiams"
Bet bet kuriuo atveju, manau, visada atsiras koks nors būdas tiems, kurie nori patekti į Europos Sąjungą. Manau, kad tai (sienos statyba – Sputnik) yra visiškai ne tas metodas, kuriuo reikėtų vadovautis šiuo metu, šioje situacijoje. Ir juo labiau, kartoju, yra Viduržemio jūros maršrutas, yra Balkanų maršrutas. Ten tokių dalykų nebūna. Kalbant apie pasiūlymų dėl Baltarusijos, kuriuos pateikia mūsų kaimynai Briuselyje, objektyvumą, manau, kad objektyvumo ten nėra. Ir, deja, situacija atrodo taip, kad nemažai šalių, kurios yra toliau nuo Baltarusijos, pavyzdžiui, Ispanija, Portugalija, Italija, didžiąja dalimi vadovaujasi mūsų kaimynų pasiūlymais su Baltarusija susijusiais klausimais.
Didžioji dauguma šių pasiūlymų yra agresyvūs ir sankcionuoti. Deja, Varšuvos, Vilniaus ir Rygos balso bus klausomasi ir kitose Europos Sąjungos šalyse, kurios mažiau supranta situaciją Baltarusijoje ir šiuo balsu vadovaujasi. Tačiau šioje situacijoje reikia galvoti, kad Briuselis turėjo atlikti savo vaidmenį, prisiimti tam tikrą koordinavimo vaidmenį, taip pat ir Baltarusijos atžvilgiu. Bet mes to nematome.
– Baltarusija ir Rusija pasirašė sąjungines programas, skirtas gilinti ekonominę integraciją. Kokiam laikotarpiui skaičiuojamas šių programų įgyvendinimas? Baltarusiai dažnai gąsdina, kad galutinis tikslas yra respublikos įsisavinimas Rusijai. Ar Minskas dėl to nerimauja? O ką galėtumėte atsakyti tiems, kurie išsako tokias mintis?
– Išties lapkričio 4 dieną vyko sąjunginės valstybės Aukščiausioji valstybės taryba, buvo pasirašyta nemažai dokumentų. Pirmiausia – 28 sąjungos programos. Tai nereiškia, kad darbai jau baigti. Tai didžiulio darbo, kurį reikia atlikti, pradžia. Iki 2023 metų pabaigos turime parengti 400 dokumentų dvidešimt aštuonioms sąjungų programoms parengti. Dokumentai itin svarbūs, skirti makroekonominės politikos konvergavimui, mūsų teisės aktų derinimui įvairiose srityse, koordinuotai pramonės ir žemės ūkio politikai vykdyti.

Galiausiai visa tai siekiama užtikrinti mūsų tautų gerovės didėjimą. Tai absoliučiai svarbus įvykis, netgi sakyčiau, istorinis įvykis. Ir aš esu įsitikinęs, kad tai duos vaisių. Kalbant apie gerai žinomus svarstymus apie valstybingumo ir suvereniteto praradimą, šiuo klausimu jau daug pasakyta. Mano nuomone, sąjunginės valstybės kūrimo sutarties trečiajame straipsnyje aiškiai parašyta, kad sąjunginė valstybė kuriama dviejų valstybių lygybės pagrindu.

Ir šis dviejų valstybių lygybės principas, suvereniteto ir nepriklausomybės išsaugojimo principas išlieka ir nekelia jokių abejonių. Ir patikėkite, nė viename susitikime, jokiose derybose nebuvo kalbos apie tai, kad kažkas priverstų ką nors paaukoti – suverenitetą ir nepriklausomybę, prarasti valstybes. Niekas nežino, kas bus po 5, 10, 15, 20 metų. Galbūt visos šalys susijungs į vieną valstybę. Ir tai, kas vyksta posovietinėje erdvėje, o tiksliau, kas vyko anksčiau, tai, su kokiais daugialypiais, daugiamačiais ryšiais buvome susiję, praėjo.
Dabar neverta kalbėti apie kryptis, kurios baigtųsi suvereniteto ir nepriklausomybės praradimu. Dabar pagrindinis uždavinys – stiprinti ekonominę integraciją, užtikrinti absoliučią baltarusių ir rusų lygybę, lygias teises sąjunginės valstybės rėmuose.
– Tai yra, 2023 metų pabaigoje būsime visiškai ekonomiškai integruoti?
– Iki 2023 metų pabaigos bus sukurta, tarkime, suderinta teisinė bazė, skatinanti integraciją 28 srityse, kuriose sudarytos sąjungos programos. Toliau sutartyje kalbama apie tolesnę sąjunginės valstybės raidą etapais. Tačiau pirmiausia turite pajusti šios gilesnės ekonominės integracijos, kuri vis dar yra popieriuje, naudą ir naudą. Iš tikrųjų svarbu sukurti tokią suderintą teisinę bazę. Esu įsitikinęs, kad padarysime didelę pažangą.
– Po prezidento Lukašenkos pareiškimo sąjunginėje taryboje visas pasaulis stebisi ir bando suprasti, ar Baltarusija pripažino Krymą?
– Baltarusijos pozicija Krymo atžvilgiu išlieka ta pati. Realiai suprantame, kad Krymas yra ir bus Rusijos teritorija. Pradėkime nuo šito.
– Ar ruošiamasi Lukašenkos vizitui į Krymą?
– Mūsų valstybių vadovai artimai bendrauja. Manau, jie apsispręs dėl galimo tam tikrų įvykių laiko.
– Grįžtant prie sankcijų temos, kokias atsakomąsias priemones Minskas šiuo metu ruošia reaguodamas į Vakarų sankcijas?
– Taip, tikrai, Baltarusijai jau įvesti keturi sankcijų paketai, o mūsų partneriai jau kalba apie penktąjį. Mūsų vyriausybė sukūrė greitojo reagavimo grupę, kuri nuolat aptaria iškylančias šios srities problemas ir kuria adekvačias reagavimo priemones. Esu įsitikinęs, kad, deja, susidorosime su iššūkiais ir grėsmėmis, kurias mums gali paruošti vadinamieji partneriai. Kalbant apie mūsų adekvačias priemones, jas jau esame parengę, politines priemones, susijusias su kai kurių nedraugiškų šalių, kurios vykdė nedraugiškus veiksmus, diplomatinių atstovybių mažinimu ir mūsų dalyvavimo tam tikrose iniciatyvose, pavyzdžiui, Rytų partnerystės iniciatyvoje, nutraukimu, o be Baltarusijos ši iniciatyva netenka prasmės, ir bet kokių tarptautinių sutarčių nutraukimas, kurios, įvedus sankcijas Baltarusijai, mums tampa visiškai nereikalingos ir nenaudingos.
Президент Белоруссии Александр Лукашенко - Sputnik Lietuva, 1920, 11.11.2021
Energetika
Lukašenka "pakabino Ukrainą ant laido"
Todėl laikome ranką ant pulso ir, žinoma, reagavome ir reaguosime adekvačiai. Tik klausimas, kad Vakarai, Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos neturi konkrečios strategijos Baltarusijos atžvilgiu. Sankcijos yra jų mėgstamiausias būdas, kurį jie išbandė praeityje ir yra pasirengę taikyti ateityje. Pavyzdžiui, situacija su "Ryanair" šių metų gegužę. Iš karto pasiūlėme – ateikite, išsiaiškinkite, pažiūrėkite, kas atsitiko, perskaitykite visus dokumentus. Ne. Žodžiu, po pusantros-dviejų valandų buvo padaryti pareiškimai, buvo sekmadienis, visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės sukilo, ir mūsų aviakompanijai "Belavia" iš karto buvo įvestos sankcijos.
Tačiau objektyviai suprasti situaciją nebuvo bandoma. Jie pasirodė tik po dviejų mėnesių, kai atvyko ICAO komisija ir pradėjo aiškintis, kas atsitiko. Jie nuolat mums pasakoja apie būtinybę laikytis teisinės valstybės principo mūsų vidaus politikoje ir tarpvalstybinių santykių politikoje, tačiau patys atvirai trypia šį principą kojomis, taikydami sankcijas Baltarusijai, net nebandydami išsiaiškinti kas nutiko. Panaši situacija dabar vyksta su migracijos krize Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje. Sankcijos nėra įrankis bet kokiems ginčams ir problemoms spręsti. Jos neturėtų būti pagrindinis tarpvalstybinės politikos principas.

Beje, daugelis kolegų tai pripažįsta. Tas pats Borelis prieš kelionę į Maskvą aiškiai pareiškė, kad taip, sankcijos gali būti įvestos, bet kartu turi būti kanalas diplomatiniam dialogui. Bet tai, tarkime, susiję su Rusija. Kai kalbama apie Baltarusiją, čia principas kitas, čia lieka tik sankcijos, jokių bandymų palaikyti dialogą, nes, pavyzdžiui, Baltarusija yra maža šalis, ją reikia bausti kaip maištaujančią šalį, kad atgrasytų kitus.

– Ar Vakarų sankcijų išplėtimas gali priversti Baltarusijos valdžią persvarstyti savo pozicijas, žmogaus teisių aktyvistų, pripažintų politiniais kaliniais, tame tarpe buvusių pretendentų į prezidentus Babariko ir Tichanovskajos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu?
– Iš karto noriu pasakyti, kad jokie išoriniai bandymai daryti spaudimą Baltarusijai neatneš jokių teigiamų rezultatų, nepadės pasiekti tam tikrų Europos Sąjungos nustatytų tikslų. Kalbant apie klausimą dėl vadinamųjų politinių kalinių, tokio straipsnio neturime. Tie asmenys, kurie dabar yra Baltarusijos laisvės atėmimo įstaigose, įtariami įvykdę konkretų nusikaltimą, susijusį su pasikėsinimu įvykdyti perversmą. Tam yra konkrečių kaltinimų įrodymų.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka - Sputnik Lietuva, 1920, 02.09.2021
"Kaip jis tai daro?" Lenkai pavydi dėl Lukašenkos sandorių su Rusija
Be to, net jei hipotetiškai įsivaizduotume, kad Baltarusijoje gali būti asmenų, kurie yra įkalinimo vietose ir yra persekiojami dėl politinių priežasčių, tada santykinai aiškiai atskirkime "muses nuo kotletų". Ar galima politiniais kaliniais pripažinti tuos, kurie padegė deputatų namus, sprogdina automobilius, puola teisėsaugininkus, organizuoja ar bando organizuoti diversiją geležinkeliuose?
Mūsų Europos partneriai taip pat priskiria juos vadinamųjų politinių kalinių sąrašui. Asmenys, kurie buvo sulaikyti už pasikėsinimą perversmą Baltarusijoje, bus nubausti. Ir jokios sankcijos, joks išorinis spaudimas nepakeis tokio Baltarusijos vadovybės požiūrio. Ir dar kartą noriu pasakyti – dialogo su šiuose įvykiuose dalyvavusiais ir kažkur į užsienį pabėgusiais valdžios priešininkais nėra, kad ir kaip dabar besistengtų tai organizuoti kai kurie mūsų Europos partneriai.
– Kada ir kokiomis sąlygomis Baltarusija išsiųs ambasadorių į JAV ir priims savo ambasadorių namuose?
– Paprastai tariant, žinoma, mes suinteresuoti palaikyti normalius santykius tiek su Europos Sąjunga, tiek su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, atsižvelgiant į JAV vaidmenį ir svarbą pasaulyje. Bet situacija susiklostė taip, kad JAV ambasadoriaus Baltarusijoje nėra nuo 2008 m. 2019 metais, atsižvelgiant į laipsnišką teigiamą mūsų valstybių santykių raidą, buvo sutarta dėl galimo pasikeitimo ambasadoriais. Jungtinių Amerikos Valstijų pasiūlyta ambasadorė, nespėjusi pasiekti Minsko, ėmė teikti skundus prieš Baltarusiją, net nebandydama suprasti, kas vyksta šalyje, susitikti su pareigūnų atstovais.
Pasienio postas Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje prie Usnar-Dolnoe kaimo - Sputnik Lietuva, 1920, 09.11.2021
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Lenkija apkaltino Baltarusiją pasinaudojus migrantais ES destabilizavimui
Ji padarė tiek pareiškimų, kad mes, žinoma, laikėme nepriimtinu jos, kaip ambasadorės, buvimą respublikoje. Turiu pasakyti, kad tikriausiai artimiausiu metu negali būti nė kalbos apie ambasadorių mainus, nors, kartoju, esame suinteresuoti palaikyti normalius santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, pagrįstus politiniais, kariniais-politiniais, humanitariniais ir kt. svarstymais. Bet, deja, situacija klostosi taip, kad, kaip man atrodo, kol kas šiuo atžvilgiu tolesnė progresyvi įvykių raida bus pristabdyta. Tačiau tikimės, kad anksčiau ar vėliau Jungtinės Amerikos Valstijos supras, kad Baltarusija vaidina svarbų vaidmenį regione ir kad santykiai su ja taip pat turėtų būti kuriami.
– Ar planuojate, atsižvelgdami į planus optimizuoti diplomatinių atstovybių tinklą užsienyje, peržiūrėti diplomatinių santykių lygį, taip pat ir su Lenkija, Lietuva, Ukraina?
– Žinote, mes vykdome savo komandiruočių užsienyje optimizavimą ir, atvirai pasakysiu, priėmėme sprendimą sumažinti savo komandiruočių užsienyje skaičių kai kuriose Europos šalyse, siųsdami šiuos darbuotojus dirbti į Azijos šalis, Afriką, Lotynų Ameriką. Šis procesas vyksta dabar, tiesiogine prasme po kelių dienų Baltarusijos prezidentui pranešime apie savo darbo rezultatus. Kalbant apie Vakarų ambasadorių diplomatinio buvimo mūsų šalyje ir mūsų ambasadorių Vakaruose lygį, turiu pasakyti, kad čia yra tam tikra problema, nes kai kurių šalių atstovai neketina perduoti savo įgaliojimų ar atlikti pilno įgaliojimų pateikimo procedūrą.
Baltarusijos URM vadovas Vladimiras Makejus - Sputnik Lietuva, 1920, 28.09.2021
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Pabėgėlių kūnai iš Lietuvos slapta pervelkami į Baltarusiją, pareiškė ministras
Natūralu, kad tai mums nepriimtina. Todėl buvome priversti grąžinti Prancūzijos atstovą atgal, atšaukdami sutikimą dėl jo paskyrimo ambasadoriumi. Aš pateiksiu JAV orientacinio požiūrio pavyzdį, kai paskirta ambasadorė ponia Julie Fisher, prieš patekdama Baltarusiją, dirbo kažkur kaimynystėje, vienoje iš kaimyninių šalių. Neketiname priimti ambasadorių iš šalių, kurios nenori perduoti įgaliojimų. Esame suinteresuoti turėti visaverčius santykius su visomis valstybėmis, suvokiant, kad diplomatiniai kanalai ir ryšiai yra labai svarbūs, ir tai yra tie kanalai, kuriais vyksta ne tautų ir šalių skirstymas, o jų suartėjimas.
Todėl optimizavimo procesas, diplomatinio buvimo procesas yra nuolatinis procesas, ir, žinoma, mes veiksime pagal esamą situaciją.
– Santykiai su Ukraina pablogėjo prieš metus, kas dabar yra Ukraina Baltarusijai?
– Ukraina buvo ir lieka kaimynė, broliška slavų tauta. Manome, kad visos trys broliškos slavų tautos – Baltarusija, Rusija, Ukraina – turėtų gyventi taikiai, draugiškai ir darniai. Deja, realybėje situacija atrodo kitaip. Ne dėl mūsų kaltės Baltarusijos ir Ukrainos santykiai buvo staigiai pristabdyti. Šiuo metu Ukrainos iniciatyva neturime aukšto ir aukščiausio lygio ryšių. Nepaisant to, prekybos ir ekonominė sąveika tęsiasi ir mes neketiname jos nutraukti.

Be to, susiklosčius sudėtingoms situacijoms, pavyzdžiui, dabar, kai Ukrainoje trūksta elektros, kai į mus kreipiamasi pagalbos, remdamasis humanitariniais sumetimais, Baltarusijos prezidentas, žinoma, davė nurodymus teikti pagalbą Ukrainai. Dar neaišku, kokia žiema ateis ir nenorėtume, kad ten žmonės susaltu ir mirtų nuo šalčio ir bado. Ukraina mums ir toliau lieka broliška valstybė, su kuria turime 1084 kilometrus bendros sienos.

Norėtume, kad tai būtų ramybės, draugystės ir harmonijos siena. Kaip kažkada sakė Baltarusijos prezidentas, mes pas jus atvažiuosime ne tanku, o traktoriumi padėti pasėti ar nuimti derlių. Todėl iš mūsų pusės niekada nebus grėsmės Ukrainai. Tačiau norėtume sulaukti panašaus kaimynų atsako. Kol kas matome tik tai, kad Ukraina šoka pagal, tarkime, kažkokių išorinių jėgų dūdelę. Galbūt jie vykdo kažkieno politinį užsakymą. Tačiau veiksmai, kurių imamasi Baltarusijos atžvilgiu, mums yra visiškai nepriimtini.
Be to, Ukraina kartais net lenkia mūsų Europos partnerius, apimta antibaltarusiškos isterijos, kaip, pavyzdžiui, dėl oro erdvės "Belavia" uždarymo iškart po incidento su "Ryanair" lėktuvu. Tačiau vis dėlto Ukrainą laikome draugiška tauta ir esame suinteresuoti ir toliau palaikyti draugiškus, normalius santykius.
– Lenkijos užsienio reikalų viceministras sakė, kad Baltarusijos ambasadorius Lenkijoje Vladimiras Čuševas artimiausiu metu į Varšuvą negrįš. Ar galima sumažinti diplomatinių santykių su šia šalimi lygį?
– Vienu metu siūlėme Lenkijos ambasadoriui išvykti ir atšaukėme savo ambasadorių Varšuvoje dėl nedraugiškos Lenkijos politikos Baltarusijos atžvilgiu. Tai įvyko praėjusių metų lapkritį. Nuo tada mūsų ambasadoriai yra mūsų sostinėse. Lenkijos pusė išreiškė susidomėjimą ambasadorių grąžinimu, tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad norint grąžinti ambasadorius, turi būti bandoma, tarkime, kažkaip sulyginti mūsų santykius, arba reikia sukurti priimtiną atmosferą mūsų santykiuose, kad būtų bent minimaliai teigiama atmosfera. Mes šito nematome. Todėl neplanuojame grąžinti savo ambasadoriaus į Varšuvą, nors manau, kad tarp kaimyninių šalių, kad ir kaip klostytųsi santykiai, diplomatinio buvimo lygis turėtų būti tinkamas, būtent nepaprasto įgaliotojo ambasadoriaus lygiu.
Польские военные у лагеря нелегальных мигрантов на белорусско-польской границе - Sputnik Lietuva, 1920, 10.11.2021
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
"Atvažiuos Rusijos tankai": Lenkija ruošiasi dramatiškiems pokyčiams
Na, nenori mūsų kaimynai matyti ambasadoriaus, dėl Dievo meilės. Bet dar kartą kartoju, mes neketinome artimiausiu metu siųsti savo ambasadoriaus į Varšuvą.
– Užsiminėte apie situaciją aplink "Ryanair" lėktuvą. Prieš šešis mėnesius pakvietėte į šalį inspektorius ištirti šios istorijos. Ar kvietimas dar galioja, ar laukiate atstovo iš kokių nors šalių? O ar jums buvo įteiktos prašomos medžiagos?
– Situacija labai įdomi. Kai tik šių metų gegužės 23 dieną įvyko incidentas su "Ryanair" lėktuvu, pakvietėme tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ICAO atstovus atvykti į Baltarusiją ir atlikti atitinkamą tyrimą. Buvome pasiruošę pateikti visus dokumentus. Nepaisant to, pažodžiui, kaip sakiau, kitą dieną "Belavia", daugeliui asmenų ir kitoms organizacijoms buvo įvestos sankcijos. ICAO atstovai buvo nusiteikę atvykti tik po 2 mėnesių, šių metų rugsėjį. Atvykę jie nesistengė išstudijuoti dokumentų visumos, susitikti su "Belnavigacijos" dispečeriais, surinkti visus argumentus, reikalingus objektyviai pozicijai, objektyviam požiūriui suformuoti.

Be to, iš pradžių jie atsiuntė prašymą, kad norėtų susitikti su Romanu Protasevičiumi – pagrindiniu šios pjesės veikėju, bet vėliau atvykę atsisakė su juo susitikti. Prašėme pateikti nemažai medžiagos, susijusios su įgulos pokalbiais su Vilniaus ir Varšuvos oro uostais, su "Ryanair" savininkais, tačiau šios medžiagos iki šiol negavome. Prašėme padėti gauti informaciją iš vadinamųjų "juodųjų dėžių", kur šios derybos taip pat aiškiai atsispindi. Nieko. Jokių dokumentų negavome. Matome, kad ICAO ataskaita, kuri turėjo būti parengta rugsėjį, nebuvo parengta nei rugsėjį, nei spalį.

Jau kalbėta, kad lapkričio 12 dieną numatyta diskusija bus nukelta į kitų metų sausį. Jau yra informacijos, kad šis klausimas bus svarstomas šių metų vasarį. Tai yra, bandoma vilkinti Baltarusijos skundo nagrinėjimą. Galbūt jie tikisi, kad per tiek laiko pavyks rasti Baltarusijai kaltinančios informacijos. Bet mūsų sąžinė švari. Iš karto pranešėme, kad galime pateikti bet kokius dokumentus iš bet kokios struktūros. Taigi dabar kamuolys yra jų pusėje.
Deja, jei atsitiks taip, kad kur nors bus priimtas neigiamas sprendimas Baltarusijos atžvilgiu, manau, bus sukurtas pavojingas precedentas, kai kokie nors politiniai aspektai paveiks aviacijos saugumo klausimus, o tai yra visiškai nepriimtina. Ir iki šiol tokio precedento nebuvo. Bet pažiūrėkime, kaip situacija klostysis toliau. Dar kartą matome, kad ICAO delegacija vis dar veikia kai kurių išorinių politinių jėgų įtakoje.
Aišku, kad Europos Sąjunga ten atstovauja daugumai, o šios išorinės politinės jėgos ten bando dirbtinai sukurti, padaryti tokią situaciją, kad kalta būtų Baltarusija. Tačiau esame visiškai tikri, kad jokių taisyklių nepažeidėme.
– Kokia epidemiologinė koronaviruso situacija Baltarusijoje? Ar jau esate pasiskiepijęs ir kokia vakcina?
– Taip, aš pasiskiepijau rusiška vakcina, kuri buvo prieinama, – "EpiVacKorona". Beje, po to spėjau aplankyti daugybę šalių, pakeliauti, o kai atlieku PGR testus, gaunu neigiamą rezultatą. Tai reiškia, kad vakcina veikia ir veikia efektyviai. Epidemiologinė situacija nesiskiria nuo situacijos, ko gero, kitose šalyse, yra pakilimų ir nuosmukių, pastebimas cikliškumas, tačiau turiu pasakyti, kad į situaciją, susijusią su COVID-19 plitimu, žiūrime ramiai.
Lietuvos pasieniečiai - Sputnik Lietuva, 1920, 21.10.2021
Baltarusijos pasieniečiai nepažeidė Lietuvos valstybės sienos, skelbiama Minske
Mūsų sveikatos apsaugos sistema buvo išsaugota nuo senų gerų sovietinių laikų. Taip, ji buvo modernizuota, bet niekada, net ir kritiškiausiais laikotarpiais, nemanėme, kad situacija yra tragiška. Turėjome pakankamai patalpų, pakankamai ligoninių, pakankamai lovų, užteko gydytojų ir ventiliatorių, o dabar jau įrengėme savo ligonines, ne tik miesto, sostinės, bet ir regiono, ir suprantame, kad situacija sunki, bet nėra tragiška. Todėl ramiai žiūrime į situaciją, nekreipiame dėmesio į iš išorės pasigirstančius riksmus, kad Baltarusijoje sveikatos politika vykdoma neteisingai. Esame dėkingi Rusijai už pagalbą tiekiant vakciną ir už galimybę gaminti "Sputnik V" vakciną Baltarusijoje.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала