Nausėda su verslo atstovais aptarė, ką daryti su darbuotojais iš Baltarusijos ir Ukrainos

© Photo : LRP / GAETAN CLAESSENSLietuvos prezidentas Gitanas Nausėda
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda - Sputnik Lietuva, 1920, 12.11.2021
Verslininkų nuomone, Lietuva galėtų pritraukti darbuotojų iš kultūriškai artimų valstybių, ypač iš kaimyninių
VILNIUS, lapkričio 12 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su verslo bendruomenės atstovais ekonominei situacijai aptarti.
Pasak prezidentės patarėjos Irenos Segalovičienės, susitikime buvo aptarta darbuotojų trūkumo problema, kurios sprendimui siūloma svarstyti tiek darbuotojų iš trečiųjų šalių atvykimą, tiek emigrantų sugrįžimą.
Kaip pažymėjo Segalovičienė, šalies vadovas su verslo atstovais aptarė, kaip šalies ekonomikai augti tolygiau regioniniu principu, kaip ekonomikai augti inovatyviau ir išlaikyti darbo rinkos pasiūlos ir paklausos balansą.
"Reikėtų pasakyti, kad vienas iš iššūkių, su kuo susiduria Lietuva, tai netolygus ekonominis augimas šalies viduje. Sostinės regionas iš tiesų gerokai labiau išsivystęs ir jo išsivystymas beveik du kartus viršija Vidurio ir Vakarų Lietuvos išsivystymo lygį, tačiau pastarojoje gyvena 71 proc. visų šalies gyventojų", — pasakė patarėja.
Anot jos, viena iš priežasčių, kodėl atsirado tokių netolygumų — savivaldybių investicijų stoka. Nausėda su verslo bendruomenės atstovais aptarė būtinybę didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir stiprinti pačią savivaldą.
"Prezidento nuomone, savivaldybės, valdant pandemiją ir migracijos krizę, su kaupu įrodė savo stiprumą, savo gebėjimus ir atsakingumą, todėl prezidentas svarsto teikti fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisą, siekiant tikrai fiskališkai apdairiu, saugiu būdu didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir įgalinti savivaldą turėti geresnes galimybes, laisvesnius fiskalinius apribojimus, skirtus pažangioms investicijoms", — pareiškė Segalovičienė.
Vairuotojas - Sputnik Lietuva, 1920, 12.11.2021
Vežėjai prašo paankstinti vilkikų ir autobusų vairuotojų amžių
Taip pat susitikime verslo atstovai išsakė savo lūkesčius ir dėl kuriamos naujos inovacijų agentūros. Kaip nurodė prezidento patarėja, buvo stipriai akcentuojamas ne pats inovacijų agentūros kūrimo faktas, bet lūkestis dėl agentūros ateities užduočių ir poveikio inovacijų sektoriui.
"Kitas svarbus klausimas, kurį aptarėme, yra žmogiškieji resursai, kurie šiandien reikalingi verslui. Verslo asociacijų atstovai akcentavo darbuotojų didelę stoką bei iš to kylančią riziką sparčiam ekonomikos vystymui. Su šia problema tikrai susiduriame jau šiandien. Prezidento nuomone, šalyje reikia stipriau imtis darbo pasiūlos ir paklausos subalansavimo klausimo. Turime kelias kryptis, kaip turėtume dirbti", — pažymėjo patarėja.
Visų pirma, siūloma stiprinti persikvalifikavimą, skatinti emigrantų sugrįžimą ir stiprinti socialinį dialogą.
"Taip pat prezidentas išgirdo ir verslo asociacijų poziciją dėl tikrai realaus poreikio svarstyti apdairius trūkstamų darbuotojų atvykimo iš trečiųjų, kultūriškai giminingų šalių įstatymų pokyčius, kurie sudarytų sąlygas verslui turėti darbuotojų čia ir dabar", — pasakė Šegalovičienė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat pažymėjo, kad darbo rinkoje yra didelis disbalansas: šiuo metu darbo ieško daugiau nei 200 tūkst. žmonių, tuo metu laisvų darbo vietų yra apie 60 tūkst.
"Iš 212 tūkst. bedarbių 100 tūkst. yra struktūriniai bedarbiai, kurie per pastaruosius dvejus ar trejus metus taip ir nesurado savo vietos, o gal jos ir nenori ieškoti. Tai dėl sąžiningo verslo, mokančio mokesčius, reikėtų peržiūrėti šiuos dalykus, atskirti tuos, kuriems iš tiesų reikia pagalbos, kurie nesugeba rasti darbo, nuo tų, kurie galbūt iš dalies ir piktnaudžiauja", — pasakė Janulevičius.
Darbas - Sputnik Lietuva, 1920, 06.11.2021
Europos darbo rinkos barometras vis dar aukštesnis nei prieš krizę
Kartu konfederacijos vadovas priminė, kad gimstamumas respublikoje artimiausiu metu neaugs, todėl derėtų kalbėti apie darbuotojų imigraciją.
"Trumpuoju periodu, matyt, reikėtų spręsti imigracijos klausimus iš tų šalių, ko gero, kurios mums kultūriškai artimesnės. Tikėtina, kad tarp tų pabėgėlių, kurie dabar yra šalia Lietuvos sienos, galbūt yra ir 5 proc., ir 7 proc. tų, kurie galėtų būti integruoti į Lietuvą arba Europos Sąjungos darbo rinką. Tai yra išsilavinę žmonės, galbūt gydytojai, bet didžiosios daugumos integracija užtruktų, lyginant su kitomis šalimis. Taigi mes siūlytume bandyti plėsti imigraciją iš tų šalių, kurias mes pažįstame. Šiuo atveju kalbame apie Ukrainą, Baltarusiją", — pareiškė Janulevičius.
Kaip pavyzdį jis pateikė Lenkiją, kurioje šis procesas trunka 10 dienų ir iš kurios vėliau trečiųjų šalių darbuotojai yra samdomi Lietuvoje.
Viena iš Lietuvos ekonomikos sferų, kuriose labiausiai trūksta darbuotojų iš trečiųjų šalių, — pervežimai. Šos pramonės šakos atstovai skambina pavojaus varpais ir nuolat ragina valdžios institucijas daryti įtaką situacijai, kai dėl biurokratinių uždelsimų vairuotojai susiranda darbo kitose šalyse, kur darbdaviai gali greičiau juos įdarbinti.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала