Беженцы на белорусско-польской границе - Sputnik Lietuva, 1920
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Pastaruoju metu Lietuva, Latvija ir Lenkija praneša, kad prie sienos su Baltarusija padaugėjo sulaikytų nelegalių migrantų, ir kaltina oficialųjį Minską migracijos krizės sukėlimu.

Kol Europa sutelkė dėmesį į Baltarusiją, įsibrovėliai užėjo iš užnugario

© Sputnik / Виктор Толочко / Pereiti prie nuotraukų bankoМедицинский работник белорусских погранвойск оказывает помощь женщине в лагере нелегальных мигрантов, архивное фото
Медицинский работник белорусских погранвойск оказывает помощь женщине в лагере нелегальных мигрантов, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 15.11.2021
Bendras šiemet jūra Didžiosios Britanijos krantus pasiekusių migrantų skaičius jau artėja prie 25 tūkst. Palyginimui: per visus praėjusius metus jų buvo tris kartus mažiau - 8420, o 2018 metais – mažiau nei 300 žmonių
Šios dienos naujienos galėjo skambėti taip: "Didžioji Britanija perkelia tankus į pietinę pakrantę. Europos Komisija svarsto galimybę įvesti sankcijas "France" ir "Air France". Borisas Džonsonas skubiai konsultuojasi su NATO dėl intervencijos į krizinę situaciją Lamanšo sąsiauryje.
Migrantų grupė juda palei Baltarusijos ir Lenkijos sieną - Sputnik Lietuva, 1920, 13.11.2021
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Lenkijos pasieniečiai teigė, kad migrantai apipurškė juos ašarinėmis dujomis
Didžiosios Britanijos pasieniečiai išstumia nelegalius migrantus atgal į jūrą. Pasaulis ragina pasmerkti Emanuelį Makroną už migrantų panaudojimą kaip ginklą. Baltarusijos užsienio reikalų ministras parašė esė, kurioje dėl krizės kaltina Ameriką, rašo RIA Novosti autorius Vladimiras Kornilovas.
Be to, tokia perdėta reakcija turėtų daugiau pagrindo nei Europoje tvyranti isterija dėl Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje kilusios migracijos krizės. Kadangi to mastas Didžiojoje Britanijoje yra daug didesnis. Tačiau Europos spauda (išskyrus pačios Didžiosios Britanijos laikraščius) į tai visiškai nekreipia dėmesio, daugiausia dėmesio skiria Lenkijai ir Baltarusijai.
Taip įdomiau, nes galima kaltinti Rusiją ir ja gąsdinti savo gyventojus, o dėl problemų Lamanšo pakrantėse rusus bus sunkiau apkaltinti naujienų portaluose.
Nelegalių migrantų stovykla Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje - Sputnik Lietuva, 1920, 12.11.2021
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
"Taikinys — Vakarų Europa": migrantai ES pateikė sunkų pasirinkimą
Tuo tarpu migracijos krizė Didžiojoje Britanijoje įgauna precedento neturintį mastą. Ir tai visai ne perdėta. Praėjusį ketvirtadienį šios šalies Vidaus reikalų ministerija užfiksavo absoliutų per vieną dieną nelegaliai Albioną patekusių užsieniečių rekordą – beveik 1200 žmonių.
Bendras šiemet jūra Didžiosios Britanijos krantus pasiekusių migrantų skaičius jau artėja prie 25 tūkst. Palyginimui: per visus praėjusius metus jų buvo tris kartus mažiau – 8420, o 2018 metais – mažiau nei 300 žmonių.

Šioje statistikoje labiausiai į akis krenta tai, kad prasidėję rudeniški šalti orai ženkliai nesumažino migracijos srautų, kaip tai buvo anksčiau. Tradiciškai šių rodiklių viršūnės patenka į vasarą ir dar nešaltą rugsėjį. Artėjant žiemai skaičius mažėja. Šiemet rugsėjis tapo rekordiniu Britanijai – 4,7 tūkst. migrantų per vieną mėnesį (2020 m. šis skaičius nesiekė dviejų tūkst. žmonių).

O dabar daugeliui netikėtai lapkritis muša visus rekordus. Vien per pirmąsias 11 mėnesio dienų jūra užfiksuota 3,8 tūkst. nelegalių imigrantų prasiskverbimų (pernai per visą lapkritį šis skaičius buvo tik 791 žmogus). Akivaizdu, kad beveik visais šiais atvejais pabėgėliai atvyksta iš Prancūzijos teritorijos, kuri privalo kontroliuoti savo sienas ir neleisti tiek daug jos pažeidimų.
Tačiau patys britai pagrįstai mano, kad prancūzų pasieniečiai į šį darbą žiūri, švelniai tariant, atsainiai. Taigi, Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, tą rekordinį ketvirtadienį, kai Lamanšo sąsiaurį pirmą kartą kirtusių žmonių skaičius viršijo tūkstančio migrantų ribą, prancūzai septyniais laivais sulaikė tik 99 žmones.
Neteisėti migrantai  - Sputnik Lietuva, 1920, 11.11.2021
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje migrantų skaičius ir toliau auga
Tai yra, jų darbo efektyvumas siekė apie aštuonis procentus. Tokį žemą skaičių britai sieja su tuo, kad Prancūzijoje tądien buvo Veteranų dienos garbei skirta laisva diena, kurioje dalyvavo ir JAV viceprezidentė Kamala Harris. Jie teigia, kad nemaža dalis Prancūzijos teisėsaugos pareigūnų buvo nukreipti į šiuos įvykius. Tačiau tai patvirtina kaltinimus, kuriuos Londonas vis dažniau reiškia Paryžiui dėl neveiklumo ir nenoro spręsti migracijos problemų: pasirodo, raktas problemos sprendimui yra Prancūzijoje.
Didžiosios Britanijos požiūriu tai dar labiau piktina, nes jie kasmet iš savo biudžeto Prancūzijai sumoka 54 milijonus svarų sterlingų, kad užtikrintų jos šiaurinės pakrantės kontrolę. Bet kokiu atveju jie turi mokėti pagal liepos mėnesį sudarytą sutartį. Tuomet šis sandoris sukėlė didelį vietinių apžvalgininkų pasipiktinimą, stebinančius tuo, kad prancūzai išmušė pinigus iš britų už tiesioginių pareigų ir tarptautinių sutarčių vykdymą.
Tiesa, prieš mėnesį Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmanenas piktinosi, kad britai neatsiuntė "nė vieno euro" iš žadėtos sumos, ir piktai reikalavo ištesėti savo pažadus. Galbūt tai paaiškina Prancūzijos pasieniečių budrumo susilpnėjimą Lamanšo pakrantėse?
Dabar prisiminkime, kiek pinigų Lenkija ar Europos Sąjunga moka Baltarusijai, kad išlaikytų migrantų srautą per savo teritoriją į vakarus. Teisingas atsakymas: nė cento. Atvirkščiai, jie įveda vis naujas sankcijas. Neatsitiktinai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atkreipė Europos dėmesį į dvigubus politikos standartus migrantų atžvilgiu, primindamas santykių su Turkija pavyzdį: kodėl neįmanoma padėti baltarusiams, kurie turi tam tikrų poreikių, kad pabėgėliai, kurių Lenkija ir Lietuva nenori įsileisti į savo teritoriją, gyventų normaliomis sąlygomis? Tegul britai ir prancūzai lenkams taip pat pasakoja apie savo patirtį šiuo klausimu.
Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos jūrinės sienos krizės mastas nepalyginamas su Lenkijos ir Baltarusijos pasienio problemomis. Pirmuoju atveju kalbame apie dešimtis tūkstančių pabėgėlių, antruoju – apie 3-4 tūkst. Bet kur Europos raginimai griežtai nubausti Paryžių už migrantų panaudojimą savo politiniams tikslams? Kur ta pati agresyvi Londono reakcija, kurią rodo Varšuva, į pasienį siunčianti iki dantų ginkluotus tankus ir kariuomenės dalinius?
Польские военные на белорусско-польской границе - Sputnik Lietuva, 1920, 14.11.2021
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Nelegalių migrantų grupė į Lenkiją įsiveržė iš Baltarusijos
Priešingai, daugelio britų laikraščių pirmuosiuose puslapiuose dabar galite pamatyti medžiagą apie Lenkijos ir Baltarusijos krizę, o ne apie savo. Pavyzdžiui, sekmadienį naujai paskirta Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss asmeniškai parašė esė "The Daily Telegraph". Straipsnio esmė – pirmajame laikraščio puslapyje esančioje antraštėje: "Truss ragina Putiną nutraukti liūdnai pagarsėjusį skandalą su migrantais".
Suprantama, kad kalbama visai ne apie katastrofišką pačios Britanijos migracijos krizę. Sprendžiant iš pagrindinės žinutės, Londonui labiau rūpi Lenkijos ir Baltarusijos reikalai. Ir kažkodėl tam reikalingas Maskvos pritraukimas. Matyt, tam, kad paskui apkaltintų Rusiją kišimusi.
Truss savo straipsnyje rašo: "Rusija čia tikrai atsakinga. Ji turi daryti spaudimą Baltarusijos valdžiai, kad ji užbaigtų krizę ir pradėtų dialogą". Tarsi tai ne Rusija nuo pat pradžių ragino Europą liautis žvanginti ginklais Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje ir pradėti tiesioginį dialogą. Tad neseniai vykusiame pokalbyje telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel Rusijos prezidentas pasiūlė "surengti diskusiją dėl problemų, iškilusių ES valstybių narių atstovams tiesioginiuose kontaktuose su Minsku".
Sergėjus Lavrovas taip pat paragino Europą padaryti tą patį, interviu Europos Vadovų Tarybos vadovui Charlesui Micheliui sakydamas: "Jei jus domina su Baltarusija kylančių problemų sprendimas, tuomet tikriausiai reikia rinktis – norite pasikonsultuoti <. ..> arba norite parodyti jų galią, agresiją ir įvesti neteisėtas sankcijas šaliai".

Tiesa, mūsų URM vadovas apgailestaudamas pridūrė: "Kaip jau ne kartą nutiko, ES valdo agresyvi mažuma". Atrodo, kad Didžioji Britanija jau paliko Europos Sąjungą, tačiau jos Užsienio reikalų ministerijos vadovo demonstruojamas požiūris rodo, kad Londonas visiškai pritaria šios "agresyvios mažumos" nuomonei.

Kai Truss ragina Putiną skubiai įsikišti ir išspręsti Lenkijos problemas, būtų logiška, kad ji taip pat emociškai ragintų Vašingtoną išspręsti daug rimtesnę Didžiosios Britanijos migracijos krizę, darant spaudimą savo sąjungininkei Prancūzijoje, juolab kad Harris buvo tuo metu Paryžiuje ir gražiai pasikalbėjo su Makronu. Tačiau tokia mintis Trass kažkodėl neatėjo į galvą.
Zacharova priminė Britaniją, dėl kurios kaltės pabėgėliai skubėjo į Europą Ir kažkodėl Harris nesugalvojo prašyti Prancūzijos prezidento sustiprinti Lamanšo apsaugą. Vietoj to amerikietė su juo aptarė situaciją Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.
Ji sakė: "Manau, kad Lukašenkos režimas yra įtrauktas į labai nerimą keliančią veiklą. Apie tai diskutavau su prezidentu Makronu. Pasaulio ir jo lyderių akys stebi, kas ten vyksta.
Pasienio postas Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje prie Usnar-Dolnoe kaimo - Sputnik Lietuva, 1920, 09.11.2021
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Lenkija apkaltino Baltarusiją pasinaudojus migrantais ES destabilizavimui
" O paskui, Paryžiuje užsiėmusi puodų ir "gražių smulkmenos kiaušiniams" pirkimu, Harris atsainiai išreiškė susirūpinimą Rusijos veikla – be jos niekaip. Ir atminkite, kad JAV viceprezidentė nė žodeliu neužsiminė apie ne itin patrauklų Prancūzijos vaidmenį rimčiausioje Didžiosios Britanijos migracijos krizėje.
Matyt, Lamanšas yra toliau nuo Paryžiaus nei Belovežo giria. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas ne kartą kritikavo Prancūzijos valdžią dėl situacijos pasienyje.
"Turime problemą, ji ateina iš Prancūzijos", – neseniai sakė jis. Atrodytų, pirmiausia tai išspręstų, o Jungtinei Karalystei ne taip jau tolimos Lenkijos ir tuo labiau Ukrainos problemos. Tačiau antirusiškas Truss rašinys ir militaristinės britų laikraščių antraštės apie Londono pasirengimą pasiųsti šimtus savo karių į "Rusijos ir Ukrainos karą" rodo, kad Britanija vėl istorijoje bando nukreipti visuomenės dėmesį nuo savo tikrų problemų, kurstydama isteriją apie mitinę "Rusijos grėsmę". Tiesa, patirtis rodo, kad tai problemų neišsprendžia.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала