Paskaičiuota, kiek maisto produktų per metus išmeta lietuviai

Maisto atliekos - Sputnik Lietuva, 1920, 19.11.2021
Tyrimo duomenimis, už sumą, išleistą maistui, kurią Lietuvos gyventojas išmeta per metus, jis galėtų apsirūpinti būtiniausių maisto produktų visam mėnesiui
VILNIUS, lapkričio 19 — Sputnik. Lietuvoje išmetamimaisto produktai iš viso kainuoja 195 milijonus eurų per metus, praneša "Swedbank".
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, kiekvienas lietuvis vidutiniškai išmeta 60 kilogramų maisto per metus. Pasak "Swedbank" Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, šis skaičius verčia susimąstyti ne tik apie švaistomą maistą, bet ir apie iššvaistomą asmeninį biudžetą.
Vidutinį rekomenduojamą krepšelį, pagrįstą Estijos mitybos mokslų draugijos bei Švedijos nacionalinės maisto agentūros norminiu metodu, sudaro įvairūs produktai, kurių per mėnesį bendras kiekis Lietuvoje siekia 71 kilogramą, arba mažiausiai 83 eurus vienam žmogui, skaičiuojant pagal 2021 m. kovo mėnesio kainas.
Šiukšliadėžė biure - Sputnik Lietuva, 1920, 17.11.2021
Nulis šiukšlių po stalu: organizacijos raginamos atsisakyti individualių šiukšliadėžių
Tokiu būdu, analizuodami ir lygindami duomenis, specialistai nustatė, kad vienas žmogus kasmet gali nejučia išmesti maisto produktų krepšelį, kurio jam užtektų mėnesiui.
Žinodami išmetamo maisto kiekį, Lietuvos gyventojų statistiką bei mažiausios kainos visavertį produktų krepšelį, tyrimo autoriai padarėi gana grėsmingą prielaidą — Lietuvoje namų ūkiai iš viso per metus išmeta 167,7 tūkst. tonų maisto už 195,6 mln. eurų.
Europos mokslinių tyrimų projekto "FUSIONS" duomenimis, daugiau nei 50 proc. ES išmetamo maisto susidaro būtent namų ūkiuose. Jis virsta net 47 mln. tonų atliekų, kurių kaina kasmet — 98 mlrd. eurų. Atsižvelgdama į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ES siekia iki 2030 m. perpus sumažinti maisto atliekų kiekį tenkantį vienam gyventojui.
"Ambicingas tikslas per pusę sumažinti maisto atliekas vis dar atrodo sunkiai pasiekiamas. Atsižvelgiant į maisto atliekų statistiką, akivaizdu, kad šiandieniniai skaičiai tiek Europoje, tiek Lietuvoje yra per dideli", — komentuoja "Maisto banko" vadovas Simonas Gurevičius.
Anot jo, maisto švaistymas reiškia ne tik tai, kad prarandami vertingi ir dažnai riboti ištekliai, tokie kaip vanduo, dirvožemis, energija, bet visa tai dar prisideda prie klimato kaitos. Maisto atliekų pasaulinis anglies dvideginio pėdsakas sudaro apie 8 proc. visų žmonių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o kiekvienam maisto kilogramui pagaminti į atmosferą išleidžiama 4,5 kg CO2.
Макароны с овощами - Sputnik Lietuva, 1920, 14.10.2020
Estijos parduotuvės išmeta į sąvartyną maisto produktų už 22 mln. eurų
"Maisto banko" vadovas atkreipia dėmesį ir į etinį aspektą — apie 690 mln. žmonių pasaulyje susiduria su prasta mityba, badu.

"Šis skaičius per pastaruosius metus, paženklintus koronaviruso pandemijos, tik augo. ES 6,7 proc. gyventojų negali sau leisti kokybiško maisto kas antrą dieną. Maisto švaistymas taip pat apsunkina kitą ekstremalią situaciją — klimato krizę. ES kasmet išmetama 170 mln. tonų CO2 vien gaminant ir pašalinant tas tonas švaistomo maisto", — pažymi Gurevičius.

Maistas kasdien prarandamas arba išmetamas viešojo maitinimo įstaigose, mažmeninės bei didmeninės prekybos vietose ir namų ūkyje. Daugiausia atliekų ES susidaro namų ūkyje — apie 53 proc., tačiau nemažai maisto atliekų išmetama ir perdirbimo įmonėse (apie 19 proc.), viešojo maitinimo įmonėse (apie 12 proc.), žemės ūkyje (apie 10 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (apie 5 proc.).
ES vykdyto tyrimo rezultatai atskleidė, kad vos mažiau nei pusė apklaustųjų Lietuvoje (44 proc.) pripažino savo vaidmenį užkertant kelią maisto švaistymui, kai kitose šalyse šie rodikliai buvo daug aukštesni.
Duona - Sputnik Lietuva, 1920, 17.10.2021
Ekspertai pasakojo, kur Lietuvoje pigiau nusipirkti produktų
Pasak Cvilikienės, visada galime išsiugdyti saugiklius, padėsiančius nešvaistyti maisto ir pinigų, o kartu apsirūpinti kokybišku maistu sau ar savo šeimai. Pirmiausia yra planas — norint geriau kontroliuoti išlaidas maistui, svarbu planuoti meniu. Gera praktika yra prekes užsakinėti internetu, nes tada mažiau galimybių nukrypti nuo sąrašo.
Neplanuotam apsipirkimui irgi galima pasiruošti: iš anksto nusimatyti lėšas, neužsibūti parduotuvėje, neimti didelio pirkinių vežimėlio. Be to, galima pasitelkti mobiliąsias programėles, kurios padės patogiai pildyti pirkinių sąrašą ir racionaliau paskirstyti finansus. Reikėtų nepamiršti valgyti namuose pagaminto maisto, kuris dažnu atveju yra taupesnis bei sveikesnis, taip pat sumaniau panaudoti maisto likučius.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала