Atsieis brangiai. Estija stato tvorą pasienyje su Rusija

© Photo : Vabariigi ValitsusRusijos ir Estijos apsienis
Rusijos ir Estijos apsienis - Sputnik Lietuva, 1920, 22.11.2021
Kol Estija vienašališka tvarka stato sieną, o ne taiso santykius, Maskva lieka stovėti nuošalyje ir žiūrėti, kol ateis tinkamas momentas priimti sprendimą, kuris jai nekainuos nė cento
VILNIUS, lapkričio 22 — Sputnik. Šiomis dienomis Estijos žiniasklaida pranešė apie tai, kad palei sienos su Rusija liniją bus nutiesta 130 kilometrų spygliuotos vielos tvora. Tai skamba, tiesą sakant, kiek keistai, nes pastaraisiais metais rytinėms respublikos sienoms stiprinti jau buvo išleista dešimtys milijonų eurų, rašo Sputnik radijo autorius Nikolajus Nikolajevas.

Už išorės sienų apsaugą atsakingos valdžios struktūros dar 2015 metais paskelbė ketinančios statyti 2,5 metro aukščio tvorą per visą sausumos pasienio su Rusija perimetrą. Taip pat sienos apsaugai (bent jau taip buvo planuota) bus naudojamos vaizdo kameros ir nepilotuojami skraidantys aparatai, Peipaus ežero akvatorijoje dislokuota daugiau nei 600 pasienio plūdurų. Be pasienio juostos, turėjo būti įrengtas dviejų metrų pločio patrulių takas ir iki aštuonių metrų pločio kontrolinė juosta. Galimai jau įrengti užtvarai gyvūnams, kelio užtvarai, pasienio stulpai, įspėjamieji ženklai ir apšvietimas.

Per upes ir upelius, taip pat judėjimui per pelkes buvo planuojama nutiesti tiltus ir takus pasienio patruliams. Priklausomai nuo pasienio ruožų ypatybių, esant reikalui, reikėjo įrengti kitus papildomus apsaugos elementus. Estija pagrindines sienos su Rusija statybas ketino baigti valstybės nepriklausomybės 100-mečio metais, tai 2018 metais. Iš pradžių visų darbų kaina buvo įvertinta 71 milijonu eurų. Bėgo metai, ir šis skaičius augo, augo ir išaugo iki 320 milijonų eurų (būtent tiek rangovai užsimanė gauti iš valstybės). Valstybės kontrolė duetu su finansų ministru pareiškė, kad 320 milijonų kažkaip per daug ir statyti, žinoma, galima ir reikia, bet pinigų, kuriems verslininkams jau atsirado apetitas, nėra ir nebus. Kaip panaudotos skirtos lėšos, kas pastatyta ir kas ne – istorija nutyli. Tačiau, sprendžiant iš naujojo projekto, ne viskas pastatyta ir tik 130 kilometrų spygliuotos vielos "išgelbės šalies saugumą".
Pasienio kontrolės punktas Narva-2 Rusijos ir Estijos pasienyje - Sputnik Lietuva, 1920, 21.11.2021
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Estijos premjerė susipažino su užtvarų pasienyje su Rusija statyba
Tačiau čia, kaip sakoma, yra viena kliūtis. Esmė ta, kad sienos demarkacija, vykdoma vienašališkai (o būtent tai dabar ir vyksta), pagal tarptautinės teisės normas, neturi teisinės reikšmės kaimyninei valstybei. Pagal 2014 metų vasario 18 dieną Maskvoje pasirašytą Rusijos ir Estijos pasienio sutartį šalys pirmiausia turi sudaryti bendrą demarkacijos komisiją, kuri turėtų pažymėti 138 km sienos sausumoje, o vandenyje įrengti plūdurus ir nurodyti laivybos maršrutus. Šiuo atveju valstybės siena laikoma galutinai demarkuota po to, kai kiekvienos iš šalių vyriausybei pritaria atitinkami demarkacijos dokumentai. Tačiau tai dar ne viskas: visus šiuos darbus galima pradėti tik įsigaliojus sutarčiai, tai yra, dokumentą ratifikavus abiejų šalių parlamentams. Ir tai dabar labai problemiška.
Taigi, kol Estija vienašališkai stato sieną, o ne taiso santykius, Maskvai belieka stovėti nuošalyje ir stebėti, laukti tik tinkamo momento priimti sprendimą, kuris jai nekainuos nė cento. Bet estams tai brangiai atsieis.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала