Lietuvoje mažėja nedirbančių jaunuolių

Darbas - Sputnik Lietuva, 1920, 23.11.2021
Pandemijos laikotarpiu dėl darbo daugiausia kreipėsi studentai, todėl didžiausias registruotas nedarbas fiksuotas didžiuosiuose šalies miestuose
VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Lietuvoje jaunimo registruotas nedarbas palaipsniui grįžta prie buvusiojo iki pandemijos. Apie tai pranešė Užimtumo tarnyba.
Lapkričio 1 dieną šalyje darbo ieškojo 8,1 proc. 16-29 metų asmenų. Toks pats rodiklis buvo fiksuotas ir 2020 metų gegužės 1 dieną.
"Šiuo metu jaunimas turi bene idealiausias sąlygas įsidarbinti, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis. Tačiau ryškėja tendencija, kad darbus jie keičia kas kelis mėnesius ar net kelias dienas. Tai įvardinčiau kaip didžiausią kliūtį, nes formuojamas nepatikimo darbuotojo įvaizdis", – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Šių metų lapkričio 1 dieną Užimtumo tarnyboje registruoti 35,5 tūkst. darbo ieškančių jaunuolių. Praėjusiais metais tuo pačiu metu – 65,7 tūkst. Didžiausias jaunimo nedarbo lygis buvo šių metų sausio 1 dieną ir siekė 16 proc. (71,4 tūkst.). Iki lapkričio jis sumažėjo beveik perpus (7,9 proc.). Tuo tarpu pernai lapkričio 1 dieną nedarbo lygis siekė 14,8 proc. nuo visų tokio amžiaus grupės asmenų šalyje.
2019 metų spalį įsigaliojus Konstitucinio teismo išaiškinimui ir Užimtumo įstatymo pakeitimams, studentams sudarytos galimybės gauti bedarbio statusą ir nedarbo socialinio draudimo išmoką. Po šio sprendimo besiregistruojančiųjų skaičius nuosekliai augo. Praėjusių metų balandžio 30 dieną įteisinta galimybė bedarbio statusu registruotis ir besimokantiems profesinėse mokyklose. Kadangi jau buvo prasidėjęs karantinas, keitėsi teisės aktai, registruotas jaunimo nedarbas nuo 2020 metų balandžio 1 dienos iki liepos 1 dienos išaugo 1,9 proc.
Darbas ofise - Sputnik Lietuva, 1920, 21.11.2021
Emocinė savijauta darbe rūpi tik kas ketvirtam Lietuvos darbdaviui
Darbo paieškos išmoka pradėta mokėti pirmojo karantino metu, pernai birželio 12 dieną. Tuo metu išskirtinio studentų nedarbo šuolio nepastebėta, bet spalio 1 dieną jis pasiekė 13,5 proc. ir nuolatos augo, kol piką pasiekė šių metų sausį. Grįžę į studijas po vasaros atostogų, ne vienas susiviliojo 200 eurų mėnesine išmoka. Praėjusiais metais vien Vilniaus mieste rugsėjį registravosi 3 576 jaunų asmenų iki 29 metų (šių metų rugsėjį – 250). Nuo šių metų sausio 1 dienos, pasikeitus teisės aktams, didelė dalis jaunimo neteko teisės gauti darbo paieškos išmoką. Vasario 1 dieną jaunų darbo ieškančių asmenų sumažėjo iki 15,6 proc., kovą – iki 14,6 proc.

"Dalis studentų ir dabar tęsia registraciją Užimtumo tarnyboje, neketindami integruotis į darbo rinką. Pavyzdžiui, ištęstinių studijų studentai registruojasi Užimtumo tarnyboje, nes valstybė jiems nekompensuoja sveikatos draudimo", – sakė direktoriaus pavaduotojas.

Pandemijos laikotarpiu daugiausiai kreipėsi studentai, todėl didžiausias registruotas nedarbas fiksuotas didžiuosiuose šalies miestuose. Išsiskyrė Kaunas – šiemet sausio 1 dieną jaunimo nedarbas čia siekė 22,3 proc. O lapkričio 1 dieną šis rodiklis Kauno mieste sudarė 11,3 proc. (3,2 proc. aukštesnis nei visoje Lietuvoje). Tiesa praėjusiais metais jis siekė 21,2 proc. ir, palyginti su šiais metais, buvo 9,9 proc. aukštesnis.
Didžiausias skirtumas tarp registruoto nedarbo piko metu ir dabar stebimas Ukmergės rajono savivaldybėje, kur jaunuolių nedarbas sausio 1 dieną siekė 17,5 proc., o dabar – 6,4 proc. Fiksuojamas net 11,1 proc. skirtumas. Mažiausias pokytis fiksuotas Pakruojo rajone, kur sausio pirmą dieną nedarbas jaunimo grupėje siekė 5,2 proc., o šiuo metu – 4,4 proc. Mažiausias jaunimo nedarbas – Varėnos rajono savivaldybėje. Šiuo metu jis siekia tik 3,3 proc. Iš didžiųjų miestų išsiskiria Šiauliai, nes nedarbo lygis tarp visų jaunuolių – 4,8 proc.
Darbas ofise - Sputnik Lietuva, 1920, 18.11.2021
Kas antras darbo pasiūlymas Lietuvoje — kvalifikuotiems darbuotojams
Užimtumo tarnybos įdarbinimo specialistai pastebi, kad didžioji dalis jaunimo gali pasigirti puikiomis užsienio kalbų žiniomis, skaitmeniniais gebėjimais, tačiau kai kuriems trūksta motyvacijos, o galimybės vertinamos neadekvačiai. "Kai kurie jaunuoliai be patirties ir išsilavinimo tikisi pirmoje darbovietėje gauti 1000 Eur atlyginimą "į rankas", lygiuojasi į turtingesnius bendraamžius ir dažnai renkasi nedarbą vietoj užimtumo", – sakė Darulis.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала