Mačiulis pareiškė, kad kainų augimo pikas dar nepasiektas

© Sputnik / Владислав АдамовскийВильнюс с высоты птичьего полета, архивное фото
Вильнюс с высоты птичьего полета, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 23.11.2021
Dabar išvysčiusiose šalyse, atmetus energetikos ir maisto kainas, infliacija siekia 3 proc., o tai yra aukščiausias lygis per pastaruosius dešimtmečius
VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Spalio mėnesį iki 8,2 proc. išaugusi metinė infliacija augs toliau, pareiškė banko "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

"Infliacijos pikas dar nepasiektas. Yra daug trumpalaikių veiksnių, jie yra laikini ir praeis. Tačiau kai centriniai bankai aiškina, kad infliacija yra laikina, jie pamiršta pasakyti, kad tas laikinumas yra santykinis. Tai nėra mėnesio laikinumas, jis gali būti ir pusmetį, ir metus", – Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje kalbėjo Mačiulis.

Pasak ekonomisto, JAV įmonių planai kelti kainas ateityje ir Kinijos gamintojų kainų indeksas, kuris yra pakilęs į aukščiausią lygį per kelis dešimtmečius, leidžia daryti prielaidą, kad per artimiausius kelis mėnesius bus pastebima didėjanti infliacija.
"O tai bus didelis galvos skausmas centriniams bankams, kaip atsispirti rinkų spaudimui, kuris jau dabar matomas, kelti palūkanas. Dar niekada taip garsiai nebuvo kalbama apie tai, kad centriniai bankai vėluoja kelti palūkanas", – teigė Mačiulis.
Pasak eksperto, didelę įtaką infliacijai darys antriniai šaltiniai, pavyzdžiui, spartus atlyginimo augimas. Savo ruožtu pirminiai infliacijos šaltiniai — energija, žaliavos — jau pasiekė savo piką.
Kartu jis pažymi, kad hiperinfliacijos ir stagfliacijos rizikos labai mažos. Pasak ekonomisto, reiktų bijoti besitęsiančios infliacijos, kuri siektų 3–4 proc.
Vilnius - Sputnik Lietuva, 1920, 07.10.2021
Ekonomistė: Lietuvos BVP šiais metais augs 4,3 %, bet brangsta praktiškai viskas
"Visai tikėtina šiek tiek didesnė ir ilgiau užsilaikanti infliacija ir euro zonoje, ir JAV. 3 ar 4 proc. metinė infliacija būtų rimtas dalykas. Tai reikštų, kad centriniai bankai nebegalėtų daryti to, ką darė nuo pasaulinės finansų krizės – monetarinės politikos priemonėmis, žemomis palūkanomis, pinigų pasiūlos didinimu nebegalėtų amortizuoti neigiamo ekonominio šoko ir negalėtų skatinti ekonomikos", – įspėja Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, šiuo metu išvysčiusiose šalyse atmetus energetikos ir maisto kainas infliacija siekia 3 proc., o tai yra aukščiausias lygis per pastaruosius 3 dešimtmečius.
"Dėl to ir formuojasi lūkesčiai. Galime matyti, kaip pasikeitė Euriboro ateities sandoriai. Dar prieš du mėnesius buvo lūkesčiai, kad Euriboras bus neigiamas iki 2026 m. Dabar jau matome, kad 2023–2024 m. tikimasi teigiamo Euriboro. Tai reiškia, kad tai turėtų pavirsti į Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų normų kėlimą po labai ilgos pertraukos", – sako jis.
Mačiulis sako nemanantis, kad ECB padidins bazinę palūkanų normą jau 2023 metais. Kartu jis pažymėjo, kad Lietuvoje gyventojų bei įmonių skolos ir BVP santykis yra vienas mažiausių ES, todėl šalies ekonomika dėl palūkanų didinimo nenukentėtų.
"Nei Lietuvos gyventojai, nei įmonės per pastaruosius 10 metų nesisvaigino žemomis palūkanomis ir problemų sau neprisikūrė. Todėl aš per daug neišgyvenu, jei ECB bus priversta išeiti iš neigiamų palūkanų normų zonos", – sakė ekonomistas.
Банкнота евро, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 21.11.2021
Lietuvos piliečiams nustos mokėti algas grynaisiais
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала