Mokslininkai išsiaiškino, kaip susidarė Antarktidos ledas

Antarktida - Sputnik Lietuva, 1920, 24.11.2021
Tyrimo autoriai mano, kad jiems pavyko rasti atsakymą į seniai iškilusį klausimą apie Antarktidos ledo formavimąsi
VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Sujungę geologinius ir paleoklimatologinius duomenis, mokslininkai sukūrė vandenynų dinamikos evoliucijos modelį. Rezultatai parodė, kad prieš 34 milijonus metų įvykęs tektoninis poslinkis lėmė rimtą srovių persitvarkymą Pietų vandenyne, dėl kurio Antarktidos regionas smarkiai atvėso. Straipsnis paskelbtas žurnale "Nature Communications".
Paskutiniai sausumos tiltai, jungiantys Antarktidą su aplinkiniais žemynais, Australija ir Pietų Amerika, nutrūko maždaug prieš 34 milijonus metų, kai tektoniniai judėjimai izoliavo poliarinį žemyną nuo kitų sausumos masių. Tačiau kodėl po to Antarktidoje pasidarė daug šalčiau ir pradėjo augti ledo danga, mokslininkai kol kas neturėjo vienareikšmio atsakymo.
Fotografas dirba Ramiojo vandenyno pakrantėje Maui saloje - Sputnik Lietuva, 1920, 14.11.2021
Mokslininkai įspėjo apie kai kurių valstybių išnykimą
JK, Nyderlandų, Australijos, Vokietijos ir Norvegijos mokslininkų atliktas didelės skiriamosios gebos vandenyno cirkuliacijos modeliavimas parodė, kad priežastis galėjo būti Pietų vandenyno jūros kelių pagilėjimas keliais šimtais metrų, įvykęs prieš 34 mln. metų. Dėl to paviršiniai vandenys smarkiai atvėso ir aplink Antarktidą susiformavo cirkumpoliarinė srovė, kuri neleidžia subpoliariniams žiedams perkelti šiltų paviršinių vandenų į žemyno pakrantę.
Autoriai mano, kad kartu su tuo laikotarpiu įvykusiu anglies dioksido koncentracijos atmosferoje sumažėjimu tektoniniai įvykiai atliko lemiamą vaidmenį pirmajame Antarktidos apledėjime ir globalioje klimato kaitoje. Dėl to ledo sluoksniai pradėjo formuotis ne tik Antarktidoje, bet ir kitose planetos dalyse, kurios pateko į ledo fazę.
Mokslininkai anksčiau bandė įvertinti gilėjančių aplinkinių jūrų takų vaidmenį formuojantis Antarkties ledo sluoksniams, palyginti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimu atmosferoje, tačiau paaiškėjo, kad šie du veiksniai yra glaudžiai susiję.
"Šiame straipsnyje parodome, kad norint sėkmingai modeliuoti kintantį klimatą, labai svarbu atsižvelgti ir į atmosferos sąlygas, ir į susijusius geografinius duomenis iš praeities, — Lesterio universiteto pranešime spaudai sakė bendraautorė dr. Katharina Hochmuth, Tarptautinės vandenynų mokslo programos (IODP) mokslininkė. — Pakeitus vandenyno sąsiaurių gylį 600 metrų, pakrantėje gali smarkiai nukristi temperatūra ir dėl to susiformuoti Antarkties ledynas".
Tyrėjai mano, kad padidinus savo modeliavimo detalumo lygį jiems pavyko rasti atsakymą į seniai iškilusį klausimą apie Antarktidos ledo formavimąsi.
"Nustebau pamačiusi, kokia didelė vertę vandenyno modelyje turi skiriamoji geba, — pažymi pirmoji straipsnio autorė daktarė Isabel Sauermilch iš Tasmanijos ir Utrechto universitetų. — Šie modeliai yra jautrūs minimaliems vandens kelio gylio pokyčiams ir reaguoja visai kitaip nei jų mažos skiriamosios gebos analogai. Be to, jie atsižvelgia į vietinius sūkurius — audringas, mažesnio nei šimto kilometrų skersmens vandenyno sroves, kurios yra labai svarbios tiksliam temperatūros pasiskirstymui Pietų vandenyne."
Tyrėjai mano, kad reikėtų atitinkamai pakoreguoti pasaulinius klimato modelius, kuriuos ekspertai šiuo metu naudoja prognozuodami klimato pokyčius planetoje.
Žemė - Sputnik Lietuva, 1920, 13.11.2021
Rusija sugalvojo, kaip sustabdyti visuotinį atšilimą
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала