Kaip koronavirusas sutrikdo kraujo krešėjimą. Rizika ir komplikacijos

© Sputnik / Илья Питалев / Pereiti prie nuotraukų bankoМедицинский сотрудник и пациент в госпитале для больных COVID-19, архивное фото
Медицинский сотрудник и пациент в госпитале для больных COVID-19, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 27.11.2021
Viena iš pasekmių yra kraujo krešėjimo pažeidimas ir atitinkamos komplikacijos, tame tarpe trombozė
VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Dažniausiai koronavirusinė infekcija yra lengvai toleruojama ir po jos greitai atsigaunama, tačiau kai kuriais atvejais COVID-19 paūmėja. Mokslininkai tai sieja su pernelyg stipriu imuniniu atsaku, rašo RIA Novosti.
Cukraus kiekio kraujyje tyrimas - Sputnik Lietuva, 1920, 22.11.2021
Gydytoja teigia, kad koronavirusas gali išprovokuoti cukrinį diabetą
Viena iš pasekmių yra kraujo krešėjimo pažeidimas ir atitinkamos komplikacijos, tame tarpe trombozė. Kaip koronavirusas pažeidžia plaučius Infekcija prasideda nuo nosiaryklės gleivinės, kurios ląstelės gamina daug ACE2 receptorių, specialių paviršiaus molekulių, kurių užduotis yra prijungti kitas molekules. Su jų pagalba SARS-CoV-2 ir prasiskverbia pro ląstelės membraną.
Daugumai infekcija sukelia viršutinių kvėpavimo takų uždegimą ir tuo baigiasi. Tačiau 20 procentų atvejų jis nusileidžia žemiau esančia trachėja – į plaučius. Kaip apžvalgoje pažymi Mario Negri Farmakologinių tyrimų instituto (Italija) mokslininkai, epitelio ląstelėse taip pat yra AKF2 receptorių alveolėse, taip pat TMPRSS2 fermentų, kurie padeda virusams prasiskverbti pro membraną ir daugintis.

Ląstelė, paversta koronavirusų kopijavimo gamykla, pajunta, kad kažkas negerai, ir įjungia savęs naikinimo – apoptozės – mechanizmą. Vystosi uždegimas. Imuninės ląstelės veržiasi į plaučius ir sustiprina reakciją. Taip atsiranda sunki forma, kurios mirtingumas siekia dešimt procentų.

COVID-19 sukėlėjas taip pat veikia kraujagysles. Tai buvo pastebėta pandemijos pradžioje sunkiai sergantiems pacientams, įskaitant jaunesnius nei penkiasdešimties metų amžiaus žmones. Išsivysto venų ir arterijų uždegimas, o vaikams, nors ir labai retai, išsivysto į Kavasaki sindromą panaši būklė, vadinama daugiasisteminiu uždegiminiu sindromu.
Šikšnosparnis - Sputnik Lietuva, 1920, 20.11.2021
Mokslininkai įvardijo gyvūnus, galinčius nešioti COVID-19
Kraujagyslės iš vidaus yra išklotos endoteliu. Tiesą sakant, tai yra nepriklausomas organas, tiesiogiai kontaktuojantis su krauju, gaminantis įvairias molekules, kuriantis naujas kraujagysles. Endotelio ląstelės išskiria ACE2 receptorius, o tai reiškia, kad jos yra pažeidžiamos koronaviruso. Infekcija pažeidžia endotelį dideliame plote, kraujagyslė tiesiogine prasme tampa nesandarios, prasiveržia kraujas, todėl įsijungia remonto mechanizmas – trombocitai plūsta į skylutes, kaupiasi krešuliuose ir pasidengia fibrino baltymu. Atsiranda kraujo krešulys. Tada specialūs fermentai jį ištirpdo – kitaip sutriks kraujotaka.
Tačiau sergant sunkiu COVID-19, susidaro per daug kraujo krešulių, organizmas negali susidoroti, kraujagyslės patenka į fibrino nelaisvę, kanalas užsikemša. Tai atsitinka alveolėse ir plaučiuose, jei virusas nusileido žemiau. Atsiranda kvėpavimo nepakankamumas.

Koronavirusas pažeidžia endotelį, kuris iš vidaus iškloja kraujagysles. Kad kraujas nenutekėtų, kūnas turi apsaugą nuo kraujo krešulių. Sunkiai sergantiems ligoniams mechanizmas nevaldomas, plaučiuose išsivysto trombozė.

Trombozės pavojus sergant COVID-19 ir gydymas

Kraujo krešuliai yra labai pavojingi, jie sutrikdo kraujotaką, gali sukelti insultą. Todėl pacientams skiriami antikoaguliantai – kraują skystinantys vaistai. Jų dėka intensyviosios terapijos skyriuose pavyko gerokai sumažinti sergančiųjų COVID-19 mirtingumą. Tačiau dar daug kas neaišku.
"Koagulopatija (kraujo krešėjimas) sergant šia liga labai skiriasi", – sako Alice Assinger iš Vienos medicinos universiteto Kraujagyslių trombozės biologijos instituto.
 AstraZeneca - Sputnik Lietuva, 1920, 10.06.2021
Mokslininkai pripažino "AstraZeneca" vakcinos šalutinį poveikį
Jos nuomonę paskelbė universiteto spaudos tarnyba. Assinger ir kolegos stebi pacientus Vienos, Linco, Insbruko klinikose. Jie pažymi, kad komplikacijos, susijusios su sutrikusiu kraujo krešėjimu, atsiranda tik intensyviosios terapijos metu. Naujausiais darbais mokslininkai įrodė, kad antikoaguliantai pagerina sunkių ligonių būklę ir mažina mirtingumą.
Be to, remiantis eksperimentais, šie vaistai tiesiogiai slopina viruso dauginimąsi. Tačiau jie neturi įtakos uždegiminiam procesui, sukeliančiam kraujo krešulių susidarymą, ir tai dar reikia suprasti.
Nors koronavirusu dažniausiai pažeidžiami plaučiai, infekcija plinta į kitus organus – inkstus, smegenis, akis, širdį, žarnyną. Juos dengiantis epitelis taip pat gamina molekules, kurios yra koronaviruso taikiniai. Medikai įspėja: specialistas gali diagnozuoti kraujavimo sutrikimą ir paskirti vaistus. Vartoti juos savarankiškai, ypač profilaktikai, labai pavojinga.

"Antikoaguliantai be indikacijų gali nužudyti!" – rašė Telegram kanalo gydytojas ir televizijos laidų vedėjas Aleksandras Miasnikovas.

Maskvos miesto 52-osios klinikinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas anesteziologijai ir reanimacijai Sergejus Carenko pabrėžia, kad pacientams, kuriems gresia trombozė, jau yra skiriami kraują skystinantys vaistai, o ambulatoriniams ligoniams antikoaguliantų nereikia 90 procentų atvejų.
Вирус COVID-19, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 15.11.2021
Gydytojas įvardijo tris koronaviruso vystymosi scenarijus
Paskaitoje "Antikoaguliantai. Kam ir dėl ko?" kardiologas Vladislavas Bašniakas pažymi, kad šie vaistai skiriami žmonėms, turintiems aritmijų, prieširdžių virpėjimo, riboto judėjimo, traumų, po sąnarių keitimo operacijų – jiems gali išsivystyti trombozė. Be to, yra daug papildomų rizikos veiksnių. Tačiau gydant namuose antikoaguliantai gali būti žalingi. Basšniakas primygtinai rekomenduoja nieko nedaryti nepasikonsultavus su specialistu. Priešingu atveju galimos labai rimtos pasekmės.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала