Lietuva pralaimi konkurencingumo Europoje lenktynėse

© Sputnik / Александр ЛиповецVilnius
Vilnius - Sputnik Lietuva, 1920, 12.01.2022
Į pagrindinių šalies ekonomikos variklių technologinį atsinaujinimą investuojama nepakankamai, mano ekspertė
VILNIUS, sausio 12 — Sputnik. Lietuvos konkurencingumas netrukus gali blėsti, nes šalyje gamybos kaštai auga greičiau nei kitose regiono valstybėse, tačiau investicijos į technologijas — mažesnės. Apie tai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pareiškė bendrovės "INVL Asset Management" vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, į pagrindinių šalies ekonomikos variklių — pramonės ir transporto — technologinį atsinaujinimą investuojama nepakankamai.

"Vien tai, kad vienetinės darbo sąnaudos auga penktus metus iš eilės sparčiausiai, palyginti su mūsų konkurentėmis, o mūsų investicijos į mašinas ir įrenginius — technologinį atsinaujinimą — yra žemiausio lygio nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), jau yra rimtas signalas, kad pastaruosius penkerius metus konkurencingumo lenktynes likusioms valstybėms gana nesėkmingai pralaimime", — teigė ji.

Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad Lietuvoje darbo kaštai vienam darbuotojui yra vieni žemiausių Europos Sąjungoje (ES), tačiau darbo užmokesčio fondo BVP dalis jau yra didesnė nei ES vidurkis ir prilygsta Švedijos, Austrijos ir kitų Vakarų Europos šalių rodikliui. Ekonomistės nuomone, didžiausią Lietuvos ekonomikos dalį sudaro transporto ir pramonės sektoriai, tad ateityje kyla grėsmė nebeatlaikyti tokios didelės atlyginimų dalies.
"Turime žiūrėti, ar šitie sektoriai yra vidutiniuoju laikotarpiu perspektyvoje konkurencingi ir pajėgūs toliau neinvestuodami didinti darbo užmokestį taip sparčiai", — pareiškė specialistė.
Taivanas - Sputnik Lietuva, 1920, 11.01.2022
Lietuva su Taivano pagalba nori pasiekti "ekonominį proveržį"
Ji pažymėjo, kad teiginys apie IT sektoriaus dalį kaip rimtą ekonominę paspirtį Lietuvos ekonomikai "labiau mitas nei realybė" — jis duoda tik apie keturis procentus nuo BVP, o tai yra šiek tiek daugiau nei žemės ūkis užpernai. Ji pabrėžė, kad perspektyvų yra, tačiau Lietuva informacinių paslaugų eksporto prasme neaplenkia Estijos.
Lietuva vis dar yra prekes eksportuojanti valstybė, kurioje didžiausią reikšmę turi pramonės sektorius. Genytės-Pikčienės nuomone, trūksta aukštos pridėtinės vertės, tačiau dominuoja vidutinės ir žemos pridėtinės vertės veiklos.

"Ekonominė struktūra, kurią turime šiandien, ilguoju laikotarpiu, matyt, vargu, ar gali išlikti konkurencinga. Reikia skatinti tuos poslinkius, kad didėtų aukštos ir vidutiniškai aukštos pridėtinės vertės veiklų indelis ir svoris į ekonomiką", — sakė INVL ekspertė.

Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала