Vakarų žiniasklaida slepia derybų su Rusija esmę

© Sputnik / Алексей Витвицкий / Pereiti prie nuotraukų bankoГенеральный секретарь НАТО Йенс Столтенберг (в центре) на заседании Совета Россия - НАТО в Брюсселе
Генеральный секретарь НАТО Йенс Столтенберг (в центре) на заседании Совета Россия - НАТО в Брюсселе - Sputnik Lietuva, 1920, 14.01.2022
Rusija ir kolektyviniai Vakarai šią savaitę surengė keletą svarbių derybų, kurios galėtų padėti kertinį ateities pasaulinio saugumo sistemos akmenį
Bet jei palyginsime jų nušvietimą Rusijos ir Vakarų žiniasklaidoje, tai išaiškės nuostabus paradoksas: šios derybos vyko tarsi dviejuose paraleliniuose pasauliuose ir, matyt, šalys visiškai nesusikirto viena su kita, rašo RIA Novosti autorius Vladimiras Kornilovas.
Vladimiras Putinas - Sputnik Lietuva, 1920, 13.01.2022
"Le Monde": NATO turėtų padėkoti Putinui už išgelbėjimą nuo "smegenų mirties"
Pasirodo, kalbėtasi visiškai skirtingomis temomis. Prisiminkime, kaip kilo pati šių konsultacijų idėja. Gruodį jas inicijavo Rusija (apie ką dabar Europos žiniasklaida dažniausiai net neužsimena). JAV ir NATO buvo pakviestos aptarti Rusijos susirūpinimą dėl aljanso karinės struktūros artėjimo tiesiai prie Rusijos sienų ir išreiškštas ryžtas toliau kovoti su grėsmėmis Rusijos saugumo sistemai.
Kartu jie leido suprasti, ką teoriškai būtų galima padaryti, jei Rusijos taikos iniciatyvos nebūtų patvirtintos. Tačiau Vakarų žiniasklaidoje liko nepastebėti punktai apie Rusijos įsipareigojimą nedislokuoti Rusijos branduolinės ir raketų infrastruktūros už šalies ribų.

Jei šią savaitę vartysite ten esančius laikraščius ir perskaitysite daugybę reportažų iš Ženevos ir Briuselio, pagardintų įvairaus lygio aukštuomenės kremlologų analitikais, paaiškės nuostabus dalykas: kol Rusija derėjosi su Vakarais dėl savo saugumo garantijų, siūlydama aptarti taikos iniciatyvas, Vakarai tuo tarpu kažkur paralelinėje realybėje derėjosi su Rusija dėl... Ukrainos.

Tai yra, visuomenei pateikiama taip: Maskva "prie Ukrainos sienų" staiga subūrė daugiau nei 100 000 karių (kaip sakė Viktorija Nuland, "Rusija sukūrė šią krizę netikėtai"), Vašingtonas sunerimo ir NATO inicijavo derybas "Ukrainos krizei“ išspręsti.
O tie vakariečiai, kurie tarptautines naujienas sužino iš savo laikraščių antraščių, socialinių tinklų ir TV naujienų (o tokios auditorijos yra dauguma), yra tikri, kad kalbame apie kokios nors tolimos Ukrainos likimą, o ne apie jų pačių saugumą. Na, o kokią kitą išvadą britų "The Times" skaitytojas gali padaryti iš tokios antraštės: "Maskva atmeta JAV raginimą išvesti kariuomenę iš Ukrainos sienos"?
Заседание Совета Россия - НАТО в Брюсселе - Sputnik Lietuva, 1920, 13.01.2022
Vakarai atmetė Rusijos saugumo garantijas: kas toliau?
Pasirodo, tai yra daugelio valandų Rusijos ir Amerikos derybų Ženevoje esmė. O kitą dieną laikraštis savo skaitytojams Briuselyje pristatė Rusijos derybų su Šiaurės Atlanto aljansu turinį: "NATO žada atsiųsti karius, jei Rusija įsiverš į Ukrainą". Įdomiausia, kad šiame straipsnyje pateikiamas jau veikiančių aljanso padalinių netoli Rusijos sienų išsidėstymo žemėlapis. Tai atrodo labai juokingai nuolatinių Vakarų raginimų "išvesti Rusijos kariuomenę iš Ukrainos sienos" fone.
Be to, laikraščio skaitytojai puikiai žino, kad per pastaruosius kelis mėnesius Rusija tiesiogine to žodžio prasme apsupo Ukrainą savo kariuomene. Tokiems teiginiams pagrįsti jie nuolat pateikia "tai įrodančias nuotraukas". Pavyzdžiui, nuotrauka, kurioje kareivis reguliuoja kulkosvaidį, parašyta: "Putinas prie Ukrainos sienos surinko tūkstančius savo karių". Nesvarbu, kad iliustracijoje pavaizduotas Ukrainos karys prie demarkacijos linijos Donbase. Skaitytojas mato prierašą ir žino, kad šį kariškį asmeniškai atsiuntė Putinas.
O prieš kelias dienas tas pats laikraštis paskelbė "Rusijos pratybų prie Ukrainos sienos" nuotrauką, kurioje iš tikrųjų buvo vaizduojamos pratybos Orenburgo srityje. Tada savo svetainėje redaktoriai atgaline data pakeitė prierašą, tačiau nepaaiškindami, kad nuo Orenburgo iki Ukrainos yra daugiau nei tūkstantis kilometrų.
NATO logotipas - Sputnik Lietuva, 1920, 13.01.2022
Stoltenbergas paaiškino nuolatinį NATO buvimą Rytų Europoje
Spausdintoje versijoje viskas liko be tolesnių koregavimų ir atsiprašymų. Ir šie žmonės, laužydami rankas, šaukia apie "Rusijos dezinformacijos ir propagandos kampaniją". Tai tik pavyzdys, kaip vienas laikraštis nušvietė derybas ir jas supančią atmosferą. Tačiau didžioji dauguma Vakarų žiniasklaidos ir jų apžvalgininkų daro tą patį. Iš pradžių jie vienbalsiai rinko klastotes apie "Rusijos planus įsiveržti į Ukrainą", o dabar bando įtikinti visuomenę, kad Ženevoje ir Briuselyje Vakarai bando kalbėtis su įžūlia Maskva ir atkalbėti ją nuo "invazijos".

Štai keletas antraščių pavyzdžių. "Financial Times": "JAV ir Rusija susitaria pratęsti derybas dėl Ukrainos krizės". "The New York Times": "Po Rusijos ir NATO derybų dėl Ukrainos krizės išlieka gilus susiskaldymas“. CNN: "JAV teigia, kad Rusija neįsipareigojo deeskaluoti Ukrainos krizės dėl paskutinio derybų raundo". Nacionalinis visuomeninis radijas: "Jokio proveržio susitikime dėl Ukrainos, bet NATO ir Rusija kalbėsis toliau". "The Wall Street Journal": "Rusijai ir NATO nepavyko įveikti nesutarimų derybose dėl Ukrainos". "The Guardian": "NATO vadovas perspėja apie "rimtą konflikto pavojų" pasibaigus deryboms su Rusija dėl Ukrainos.

Ir tokių pavyzdžių begalė. Kaip matote, didžioji dauguma Vakarų žiniasklaidos šiuos susitikimus pristatė kaip derybas "dėl Ukrainos krizės" arba "dėl Ukrainos". Bet, tarkime, Rusijos užsienio reikalų ministerijos pasiūlytame sutarties su JAV projekte Ukraina niekada nėra tiesiogiai paminėta. Todėl suprantama užsienio reikalų viceministro Aleksandro Gruškos, atkreipusio dėmesį į akivaizdų savo kolegos derybų žodžių ir veiksmų neatitikimą, nuostaba: "Skaičiau, kad ponas Blinkenas pasakė, jog "nė žodžio apie Ukrainą be Ukrainos". Tačiau šiandien mūsų partneriai aptarė Ukrainą, tikriausiai pusantros valandos iš keturių skirtų. Štai realybė."
Tai yra, Vakarai atkakliai bandė apriboti derybų temą vadinamąja "Ukrainos krize", bet ne Rusija. Nenuostabu, kodėl Vakarų žiniasklaida apsimeta "pamiršusi" šių susitikimų iniciatorių. Tačiau būtų gana keista turėti straipsnius, kuriuose būtų rašoma: Rusija ruošiasi pulti neapsaugotą Ukrainą, todėl pasiūlė derėtis, kaip užkirsti kelią šiai "invazijai".
Beje, šios grėsmės "rimtumą" akivaizdžiai liudija ir Vakaruose kažkodėl neminimas faktas: gruodžio viduryje Aukščiausiosios Rados deputatai viename iš paskutinių posėdžių pratęsė savo Naujųjų metų atostogas ilgiau nei mėnesiui: nuo gruodžio 18 d. iki sausio 24 d. Gana įprasta praktika šalies įstatymų leidėjams, kurie tariamai tikisi bet kurią minutę invazijos iš išorės. Kijevo parlamentarai net nespėjo sužaisti kartu su bendra užjūrio mecenatų panika.
Заседание Совета Россия - НАТО в Брюсселе - Sputnik Lietuva, 1920, 13.01.2022
Tai atsilieps Baltijos šalims: kodėl NATO turėtų susitarti su Rusija
Pasirodo, Vašingtono, Briuselio ir Londono biurai dėl Ukrainos saugumo nerimauja kur kas labiau nei pai Rada. Tačiau Vakarų žiniasklaida ir toliau eskaluoja situaciją, privesdama savo klastotes apie artėjančią "invaziją" iki visiško absurdo. Dabar jie sutarė, kad "šimtai rusų tankų prie Ukrainos sienos" neįsiveržė ne tik dėl šiltų orų: esą jie įklimps į purvą. Ir neva dėl to Baltieji rūmai jau įdarbino "kovinius meteorologus". Matyt, kad sustiprintų kremlinologus, kurių prognozės akivaizdžiai nepasiteisino.
Dabar atėjo laikas samdytis ir astrologus, galbūt jie tiksliau išpranašaus "rusų invaziją". Kremlinologų išvados, pagrįstos puse tiesos apie Rusijos pasiūlymus, kartais stebina savo nekompetencija ir ribotumu. Pavyzdžiui, "Financial Times" redakcijos autoriai pasiūlė "neatsakyti Putinui už jo agresiją" (tai yra, atsisakyti raginimų neplėsti NATO į rytus), bet kartu skatinti "taiką tarp Maskvos ir Kijevo".

Jie taip įsijautė į "invazijos" realumą, kad patys patikėjo, jog įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos pasiekė karo tašką.

Kai kur prasimuša protingesni balsai tų kelių ekspertų, kurie ragina Vakarus pasinaudoti proga ir tęsti dialogą su Rusija. Bet aišku, kad jie iki galo nesuprato Rusijos pasiūlymų esmės, o gal ir neperskaitė. Pavyzdžiui, labiausiai patyręs karo analitikas Lawrence'as Korb'as patarė Džo Baidenui, nepasirašant jokių įsipareigojimų dėl NATO neplėtimo, tiesiog "užsiminti rusams", kad Ukrainos ir Gruzijos stojimo į aljansą klausimas "nebus svarstomas bent jau artimiausioje ateityje".
Rusijos ir JAV vėliavos - Sputnik Lietuva, 1920, 13.01.2022
"The Hill": JAV blefuoja siekdamos "įbauginti" Rusiją
Tarsi kažkokios "užuominos" ir net skambios priesaikos, neparemtos teisiškai įpareigojančiais dokumentais, dabar gali įtikinti Vakarų nuoširdumu. Po visų tų pažadų apie NATO nesiplėtimą, duotų 80-ųjų pabaigoje ir 90-ųjų pradžioje! Rusija jau tai išgyveno, todėl reikalauja garantijų, o ne užuominų. Ir praktiškai niekur šiuose gausiuose leidiniuose neaptariami galimi Rusijos atsakymai (tie patys "kontrgrasinimai" ir "atgrasymas", apie kuriuos pastaruoju metu kalba Rusijos diplomatai).
Apribodami informaciją apie Rusijos taikos iniciatyvas tik Ukrainos tema, Vakarų žurnalistai ir analitikai atėmė iš savo vaizduotės variantus apie galimus Rusijos atsakymus, kurie gali neapsiriboti Europa ir net Eurazijos žemynu. Na, tuo stipresnė bus jų nuostaba, kai pradės ryškėti Rusijos "kontrgrėsmių" kontūrai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала