18:33 2018 Rugsėjo 19
Tiesioginis eteris
  • USD1.1667
  • RUB78.0688
    Audrius Butkevičius, archyvinė nuotrauka

    Audrius Butkevičius: jei būčiau prezidentas, nekalbėčiau kaip Grybauskaitė

    CC BY 2.0 / wikimedia / Eric Steen
    Analitika
    Gauti trumpą nuorodą
    Maša Kruze
    29740

    Pirmasis Lietuvos krašto apsaugos ministras (1992-1993 metais), psichoterapeutas, teoretikas ir visų "spalvotų" revoliucijų posovietinėse šalyse praktikas Audrius Butkevičius davė išskirtinį interviu "Sputnik Lietuva" ir papasakojo, kas vertas prezidento posto, ir kodėl Lietuva negalėjo būti TSRS donore

    Būtent Butkevičiui priklauso iniciatyva pasirašyti istorinį dokumentą — deklaraciją "Dėl Lietuvos valstybės atkūrimo". Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Baltijos valstybių valdžia daug kartų stengėsi išrašyti Rusijai sąskaitą už taip vadinamąjį "sovietinės okupacijos" laikotarpį. Bet apie tai tik kalbama. Lietuvos politinio technologo nuomone, visa problema yra ta, kad apie tokius dalykus gali kalbėti tik neadekvatūs žmonės.

    Sputnik Lietuva: Pone Butkevičiau, Baltijos šalyse, o ypač Lietuvoje, visi kalba apie "Rusijos grėsmę", apie tai, kad Putinas ateis ir viską sunaikins, apie baisius Rusijos programišius, apie Rusijos karines bazes Kaliningrade, apie Rusijos pratybų pavojų ir taip toliau… Jūs tikriausiai žinote tikrus Maskvos planus? Kokios "dovanos" verta Lietuvai laukti artimiausioje ateityje iš Rusijos?

    — Aš nežinau, ko iš jos tikėtis (juokiasi). Jūs galėtumėte mane geriau informuoti. Galiu tik pasakyti, kad ir Rusija, ir Baltijos šalys (ypač Lietuva) labai nepasitiki vienos kitomis…

    Kai atsirado informacija, kad jūsų vaikinai nepriima mūsiškių, kurie prižiūri Lietuvos politinių kalinių kapus. Ir net išplatino dokumentą informuoti regionų valdžios institucijas, jei atsiras organizuotos lietuvių grupės.

    Kokia paranoja tai turi būti vadinama? Šioje situacijoje nereikia žiūrėti į mus, pasižiūrėkite į save. (Daugiau apie tai, kodėl Rusija sustabdė projektą "Misija Sibiras", galima perskaityti čia).

    Sputnik Lietuva: Mes žiūrime į save ir jus atidžiai stebime. Pone Butkevičiau, norėčiau paklausti apie paminklų apsaugą, jei jau jūs prakalbote apie tai.  Kodėl Lietuvoje griaunami Raudonosios armijos karių paminklai, o jei negriaunami, tai šalia jų reguliariai veikia vandalai? Ką jūs galite pasakyti?

    — Vandalų visur pilna, ne tik čia. Aš nieko nežinau apie vandalizmo atvejus Lietuvoje, nors ir esu neblogai informuotas… (Daugiau apie sovietinių paminklų situaciją Lietuvoje galima perskaityti čia). Ir iš apskritai nesuprantu, ką norėtumėte sužinoti iš manęs?

    Sputnik Lietuva: Iš tikrųjų, daug ką. Pavyzdžiui, toks klausimas. ES Lietuva skiria daug pinigų, taip pat kovoja su taip vadinamąja "Rusijos propaganda". Ar jie tinkamai naudojami?

    — Žiūrėkite, aš jau seniai nesu valdžioje. Ar tinkamai naudojami pinigai? Manau, netinkamai, nes "Rusijos propaganda" nenutyla (juokiasi). Žiūrėkite, keturi jūsų vaikinai (rusų žiniasklaida — Sputnik) keturis kartus kreipėsi dėl CŽV kalėjimo, kuris tariamai egzistavo Lietuvoje.

    Sputnik Lietuva: O kodėl jie kreipėsi į jus? Ir taip, ar Lietuvoje buvo CŽV kalėjimas?

    — O velniai žino! Kai iškilo idėja apie CŽV kalėjimą Lietuvoje, aš jau seniai nebuvau valdžioje.

    Aš nežinau, ar buvo kalėjimas, bet mane labiau domina Rusijos susidomėjimas CŽV kalėjimu, kuris buvo sukurtas teroristams. Visiškai pritariu Rusijos prezidentui Valdimirui Putinui, kuris sako, kad "teroristus reikia naikinti". Manau, ir amerikiečiai, ir lietuviai, ir rusai turėjo džiaugtis, kad teroristai sėdi kalėjime.

    Sputnik Lietuva: Klausykite, bet tokiuose slaptuose kalėjimuose kankina žmones. Tai neteisėta, ne europietiška, o ką jau slėpti — nežmoniška! Mes gyvename civilizuotame pasaulyje, ar ne?

    — O jūs paklausite Beslano motinų ar "Nord-Ost", ar būtų jos laimingos, jei būtų kankintas koks nors teroristas ir dėl to nebūtų teroristų išpuolių. Tada mes ir pakalbėsime apie tai.

    Sputnik Lietuva: Aišku. Matyt, kalėjimas iš tikrųjų egzistavo…

    — Aš nežinau. Bet jei manęs paprašytų, aš tikrai įsteigčiau tokį kalėjimą. Suprantate, jei amerikiečiai turi taip vadinamąją "įstatymo valstybę" ir jie negali to padaryti dėl kvailo įstatymo, tai turi būti padaryta! Nes tai karas, tai rimtas karas… Ir jei jums reikia bendradarbiavimo su Rusija ir Vakarais, tai jis reikalingas šioje srityje.

    Sputnik Lietuva: Beje, jei kalbame apie terorizmą. Baltijos šalių atstovai teigia, kad šios šalys yra ramus uostas, kuriam terorizmas negresia. Priešingai nei Vakarų Europai dėl jos nekontroliuojamos migracijos ir nesėkmingos daugiakultūriškumo politikos.

    — Lietuvoje niekas taip nekalba. (Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis Lietuvos gynybos ministerijos operatyvinių tarnybų departamentas paskelbė 2017 metų nacionalinių saugumo grėsmių įvertinimo ataskaitą (* PDF). Rusija yra paskelbta pagrindine grėsme. Terorizmo grėsmė vadinama žema).

    Mes esame ES dalis, mes esame NATO. Dabar Baltijos šalys yra labai patogus teroristų taikinys, nes mes nesame pasiruošę, mes nepakankamai dėmesio skiriame šiai problemai, mes neapsaugoti. Jei kažkas sprogs Latvijoje, skandalas bus ne mažesnis nei tada, kai kažkas sprogsta Belgijoje, ir net didesnis.

    Sputnik Lietuva: Ar žinote, kad NATO ir Rusijos specialiųjų tarnybų ryšiai terorizmo srityje yra visiškai nutraukti Vakarų iniaciatyva?

    — Aš neturiu tokios informacijos. Tačiau yra sričių, kuriose šalys turėtų bendradarbiauti, net jei tarp jų egzistuoja didelė įtampa. Kaip tik terorizmas yra tokia sritis.

    Sputnik Lietuva: Gal tai atsitiks, kai pasikeis valdžia. Ką manote apie artėjančius prezidento rinkimus Lietuvoje? Ar yra kokia nors galimybė Rolandui Paksui sugrįžti į politiką?

    — Yra Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris vienareikšmiškai nurodo, kad Paksas negali balotiruotis. Tačiau yra Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, kuris nurodo, kad Pakso teisės yra pažeistos. Yra tarptautinių sutarčių ir priimtų sprendimų nacionalinės teisės atžvilgiu, viršenybės principas. Bet Lietuvoje į tai spjaunama ir bus spjaunama toliau.

    Sputnik Lietuva: O kas turi realias galimybes užimti prezidento postą? Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, ar jums patinka jo kandidatūra?

    — Jei kalbėsime apie politikų pasirengimą užimti prezidento vietą, tada Ušackui niekas neprilygsta. Jo patirtis ir tarptautinio saugumo klausimų bei Rusijos supratimas nusipelno pagyrimo. Bet dabar ne visi vertina Ušacką kaip tinkamą kandidatą, nes jis yra gana nepriklausomas asmuo.

    Man sunku spręsti, ar jis galės laimėti šiuos rinkimus, ypač todėl, kad norint dalyvauti rinkimuose reikalinga infrastruktūra. O konservatorių partija turi teisę neteikti jam šios infrastruktūros. Taip gali nutikti, kad jam teks sukurti rinkiminę infrastruktūrą pačių rinkimų metu. Tai nėra lengva užduotis.

    Sputnik Lietuva: Kai kas mano, kad Ušackas yra pernelyg minkštas politikas. Ar pritariate šiam teiginiui?

    — Manau, kad jis tiesiog protingas politikas. Jis supranta, kad šiandien, kaip niekada anksčiau, reikia pašalinti aštrius kampus ir atrasti galimybes bendrauti su tomis šalimis, su kuriomis santykiai rimtai pablogėjo.

    Ušackas pasiūlė surengti "Misiją Sibiras" taip, kad "Kremlius paspringtų" >>

    Manau, Ušackas yra labai tinkamas asmuo: jis nerėkia, jis neturi perdėto demonstratyvumo tos ar kitos valstybės atžvilgiu.

    Sputnik Lietuva: Naujasis prezidentas dirbs tuo metu, kai pasibaigs Baltijos valstybių finansavimas iš Europos Sąjungos. Kas atsitiks Lietuvai po 2022 metų?

    — Tai, kas buvo prieš įstojant į ES. Mes gyvensime geriau. Kadangi lengvi, iš išorės gauti pinigai, labai iškraipo rinką. Niekur nei Lietuvoje, nei Italijoje šis procesas nėra skaidrus. Visada tokia įmesta pagalba turi atvirkštinę pusę. Tai panašu kaip Afrikoje: "Kodėl turėtume įsitraukti į mūsų žemės ūkį, jei geri europiečiai mums suteiks viską, ko reikia".

    Sputnik Lietuva: Dabar Lietuvoje šaukiama, kad per pirmuosius įstojimo į Tarybų Sąjungos metus ji maitino visas respublikas, buvo savotiška "finansinė donorė"…

    — Aš to negirdėjau. Lietuvoje niekas nekalbėjo apie tokius keistus dalykus. O tai, kad egzistavo atskiri regionai, kurie buvo aprūpinami lietuviška produkcija, tai tiesa. Bet tai nereiškia, kad Lietuva galėjo sau leisti aprūpinti visą Tarybų Sąjungą. Tai labai keista propaganda iš jūsų pusės. Kodėl jūs išmetate tekstus, kurių Lietuvoje niekas neplatino?

    Sputnik Lietuva: Neseniai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pareiškė, kad pirmame pokario dešimtmetyje taip vadinamosios "sovietinės okupacijos" respublika buvo finansinė TSRS donorė. Aš nieko neišgalvoju. Tai visiškai oficialu. Aš galiu perskaityti jums visą tekstą.

    — Pradėkime nuo to, kad Rusijoje taip pat pilna organizacijų, kurioms vadovauja neadekvatūs žmonės. Tai tokia pati organizacija Lietuvoje.

    Sputnik Lietuva: Kaip psichoterapeutas, tikriausiai žinote, kodėl kai kurie valdžioje esantys žmonės dažnai pateikia ne visai adekvačius pareiškimus. Paimkime, pavyzdžiui, Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę. Ar manote, kad ji dažnai perlenkia lazdą?

    — Mano atsakymas yra toks: taip, kaip kalba Grybauskaitė, galiu kalbėti aš. Bet aš esu laisvas ir nepriklausomas politinis konsultantas. Būčiau prezidentas, taip nekalbėčiau. Jei žmogus turi, ką pasakyti, tada jam nereikalingi labai aštrūs pasisakymai. Tuomet vietoj pakelto tono veikia prasmė.

    Audrius Butkevičius gimė 1960 metų rugsėjo 24 dieną Kaune. 1986 metais baigė Kauno medicinos institutą, kur apgynė psichoterapeuto diplomą. 1988-1989 metais Kauno centrinėje ligoninėje ėjo vyriausiasio gydytojo pareigas. Devintojo dešimtmečio pradžioje jis baigė stažuotę Londono Karališkajame koledže, vėliau Kembridžo Alberto Einšteino institute. Po to jo mokslo ir tada politinės veiklos objektu tapo "spalvotų" revoliucijų teorija, o vėliau ir praktika.

    Svarbiausios temos