05:30 2018 Rugsėjo 20
Tiesioginis eteris
  • USD1.1667
  • RUB78.0688
    Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, archyvinė nuotrauka

    Baltijos šalys rengia vaikus-partizanus: maskuotė ir krosai su AK-47 maketais

    © Фото: Министерство обороны Литвы
    Baltijoje
    Gauti trumpą nuorodą
    5001

    Norinčiųjų prisijungti prie Baltijos šalių savanorių pajėgų nuo 2014-ųjų tapo pastebimai daugiau, kovinę parengtį altieka ir paaugliai

    VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Savanorių pajėgų organizacijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje aktyviai rengia gyventojus partizaniniams karams galimo konflikto su Rusija atveju. Mokymuose dalyvauja tūkstančiai Baltijos respublikų piliečių, įskaitant vaikus. Italijos dokumentinis fotografas Tomaso Clavarino mėnesį stebėjo savanorių mokymus, jo reportažą paskelbė portalas Atlantic.

    Clavarino aplankė Lietuvos šaulių sąjungos, Latvijos nacionalinės gvardijos (Zemessardze) ir Estijos gynybos lygos (Kaitseliit) treniruočių stovyklas, kurios gyvuoja jau daugelį metų, tačiau po santykių tarp Vakarų ir Rusijos pablogėjimo, norinčių patekti į šiuos formavimus gerokai padaugėjo. Būsimų kovotojų su rusų "agresoriais" gretas papildė baikeriai, buvę kariai, medžiotojai ir ūkininkai.

    ​Kiekvienoje organizacijoje yra atskiras padalinys, užsiimantis jaunimo rengimu. Jaunus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus nuo 12 metų moko kovinės parengties, maskuotės ir orientavimosi principų, o taip pat ugdo patriotizmą. Treniruočių metu Lietuvos šaulių sąjungos jaunimas, pavyzdžiui, dalyvauja 28 kilometrų žygiuose su sunkiomis kuprinėmis ir plastikiniais AK-47 modeliais.

    Lietuvos šaulių sąjungos savanorių padalinys. Archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Alexander Lipovets

    Anksčiau George Mason universiteto ir West Point Karo akademijos profesorius Michael Hanzeker ir Londono universiteto politologas, britų instituto Chatham House ekspertas Alexander Lanozhka paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad NATO batalionų dislokavimas Baltijos šalyse nepadės toms valstybėms realaus Rusijos užpuolimo atveju. Ekspertai mano, kad tradiciniame kare Baltijos šalys neturi šansų laimėti ir turėtų pereiti prie partizanų judėjimo paruošimo. Analitikų nuomone, partizaninė karo taktika, kurioje gyventojai turi pranašumą dėl vietos sąlygų išmanymo, yra labiau priimtinas variantas — lyginti įprastą Rusijos ir Baltijos šalių ginkluotę, net įskaitant NATO batalionų techniką, neverta.

    Maskva ne kartą pareiškė, kad neturi agresyvių planų nei Baltijos regione, nei kitur. Tačiau Rusija mato tolesnę NATO infrastruktūrą link jos ribų bei grėsmę, kylančią dėl daugianacionalinių batalionų diegimo trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, ir žada imtis atsakomųjų priemonių.

    Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų. Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad būtų galima Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.

    Dar šia tema

    KAM ruošia piliečius Tėvynės gynimui
    Krašto apsaugos ministerija pamokys kaip pasipriešinti okupacijai
    JAV skirs 70 mlrd dolerių kovai su Rusijos "slapta įtaka"
    Tegai:
    pratybos, Lietuvos šaulių sąjunga, Latvija, Estija, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos