18:58 2019 Gruodžio 07
Tiesioginis eteris
  • USD1.1094
  • RUB70.7441
    SGD dujovežis, archyvinė nuotrauka

    "Jos — apgailėtinos": ekspertas apie Baltijos šalių vietą ES dujų rinkoje

    © Photo : facebook / Lietuvos energija
    Baltijoje
    Gauti trumpą nuorodą
    145

    Susidaro įspūdis, kad Baltijos šalių politikai visiškai nesupranta, kas vyksta šioje srityje, sako vyriausiasis žurnalo "Geoenergetika.ru" redaktorius Borisas Marcinkevičius

    VILNIUS, vasario 1 — Sputnik. Istoriškai taip susiklostė, jog Rusijoje veikia tik vienas valstybinis koncernas, o Europoje jų daugybė, interviu "Sputnik Lietuva" sakė žurnalo "Geoenergetika.ru" vyriausiasis redaktorius Borisas Marcinkevičius.

    "Kai sakome, kad "Gazprom" — įmonė, kuriai priklauso 180 tūkst. kilometrų ilgio dujų perdavimo sistema, tai mums atrodo, kad tai yra labai daug. Bendras dujų tinklų ilgis Europoje yra daugiau nei du milijonai kilometrų. Rusijos fone tai kažkoks neįtikėtinas voratinklis", — sakė jis.

    Jo nuomone, Europos bendrovės "OMV", "Shell", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall", kurios dalyvauja "Nord Stream-2" projekte, greičiausiai yra Europos dujų rinkos išimtis.

    "Šis penketukas — didžiausios Europos įmonės, ir būtent joms įdomiausia dalyvauti "Nord Stream-2" projekte. Dideli interesai. "Nord Stream-2" nesibaigia Vokietijoje, tęsiasi toliau", — pažymėjo ekspertas.

    Marcinkevičius padarė prielaidą, kad Baltijos šalys, kurios skelbia politinius pareiškimus apie "Nord Stream-2" ir bendrai apie visą energetikos sektorių, visiškai nesupranta, apie ką kalba.

    "Atrodo, kad naujosios Europos Sąjungos narės — Baltijos šalys — ne iki galo suprato, kur pateko. Jos nesupranta taisyklių, nepaisant to, kad turi didelius politikus, ministrus pirmininkus, prezidentus ir taip toliau. Jos — nekokios įvykių fone", — sakė ekspertas.

    "Nord Stream-2"

    Projektas "Nord Stream-2" apima dvi dujų tiekimo linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Šios linijos bus nutiestos šalia veikiančio "Nord Stream". Planuojama jį paleisti 2019 metų pabaigoje.

    Dujotiekio statybą nuolat kritikuoja JAV, kurios yra suinteresuotos tiekti savo SGD Europos rinkai, taip pat Ukraina, kuri nenori prarasti pajamų iš Rusijos kuro tranzito.

    Prieš "Nord Stream-2" taip pat pasisako keletas Vakarų šalių, įskaitant Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Šios valstybės mano, kad projektas yra politiškai motyvuotas.

    Maskva ne kartą pabrėžė, kad projektas yra grynai ekonominis, ir paragino jo nepolitizuoti.

    Savo ruožtu Vokietija taip pat pareiškė, kad vertina "Nord Stream-2" kaip komercinį projektą, tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel pabrėžė, jog nereikia pamiršti Ukrainos kaip tranzito šalies vaidmens.

    Dar šia tema

    Trampas nepažadėjo Baltijos šalims taikyti sankcijas projektui "Nord Stream-2"
    Grybauskaitė paragino "širdimi ir siela" būti pasirengusiems Rusijos "invazijai"
    JAV pažadėjo Vokietijai, kad nesiims sankcijų prieš "Nord Stream-2"
    Ekspertas: Estija negalės užkirsti kelio "Nord Stream-2" statybai
    Tegai:
    Nord Stream-2, dujos, Baltijos šalys

    Svarbiausios temos