20:36 2019 Liepos 23
Tiesioginis eteris
  • USD1.1215
  • RUB70.6525
    Rygos meras Dainis Turlais, archyvinė nuotrauka

    Rygos meras — prieš nesantaiką su Rusija, bet į Maskvą be URM pritarimo nevažiuos

    © Sputnik / Оксана Джадан
    Baltijoje
    Gauti trumpą nuorodą
    Aleksej Stefanov
    1910

    Naujasis Rygos meras Dainis Turlais dalyvavo išskirtiniame interviu Sputnik Latvija, kurio metu jis kalbėjo ne tik apie Rygos miesto dūmos socialinių programų likimą, bet ir išdėstė savo viziją apie Latvijos užsienio politikos prioritetus

    VILNIUS, birželio 19 — Sputnik.  Naujasis Rygos meras Dainis Turlais interviu Sputnik Latvija kalbėjo apie Nilo Ušakovo inicijuotą Rygos miesto socialinių programų likimą, taip pat papildomas mokyklas, kuriose būtų mokoma rusų kalbos, ir nuolaidas viešajam transportui. Meras taip pat įvertino bendradarbiavimą su Rusija ir pripažino, kad be Latvijos užsienio reikalų ministerijos sutikimo vargu, ar vyks į Maskvą.

    — Ar išliks visos buvusios miesto valdžios iniciatyvos?

    — Kalbant apie socialines programas, mes nė vienos nenutrauksime, tačiau kai kurias iš naujo peržvelgsime. Po to, kai Ušakovas staiga paskelbė, kad visus vaikus maitinsime nemokamais pietumis mokyklose, šiandien beveik kiekviena mokykla gali atliekomis išmaitinti visą ūkį — vyresnių klasių mokiniai nenori valgyti, o daugelis direktorių teigia, kad šis sprendimas buvo per daug skubotas. Mums reikia diferencijuoto požiūrio į tokius dalykus.

    Kodėl žmonės iš turtingų šeimų, pripratę prie tam tikro mitybos lygio, gauna nemokamus pietus? Ir apskritai, pagalvojus, mes suteikiame nemokamą kelionę, nemokamus pietus, nemokamus tyrimus. Mes auklėjame kartą, kuri pradeda priprasti prie to, o vėliau kelia klausimą "O kam dirbti?"

    Dviprasmiškas ir labia sunkus klausimas. Lengviau pažadėti kažką ir duoti, ir daug sunkiau, politiškai atsakingiau ir rizikingiau pripažinti, kad kažką praleidome. Reikėtų atidžiau priimti tokius sprendimus. Žinoma, yra šeimų, žmonių, kuriems reikia pagalbos, ir jiems reikia ją suteikti. Bet kam visa tai siūlyti tiems, kam to visiškai nereikia, juk mes ir taip išleidžiame daug pinigų.

    - Ar tai liečia tik pietus, ar ir važiavimą viešuoju transportu?

    — Važiavimą taip pat. Pavyzdžiui aš negaliu sutikti, kodėl žmonės, gaunantys atlyginimą, turėtų naudotis nuolaida viešajam transportui? Pensininkas — taip, jis savo atidirbo, sumokėjo valstybei, dabar valstybė turi jam mokėti. Jei pensija yra tokia, kad jam nepakanka lėšų bilietui nusipirkti, mes turėtume jį vežioti nemokamai.

    Tas pats pasakytina ir apie žmones su negalia. Bet jei asmuo dirba, gauna atlyginimą, kodėl viena kategorija turi gauti nuolaidas, o kita ne? Keleivių vežimas pas mus yra praktiškai socialinis projektas. Turime suvokti ir suprasti, kad tai yra našta biudžetui, kad tai yra tiesioginė didžiulė subsidija "Rigas Satiksme". Galų gale, jei keleivis nesusimoka, mokame mes.

    Po visų patikrinimų ir analizių turime pagalvoti apie tai, kaip suteiksime tokias subsidijas, turime būti tikri, kad įmonių vadovybė jas naudoja tikslingai ir maksimaliu efektyvumu. Ši neatidėliotina užduotis — ne mėnesių, o dienų darbas: sukurti tinkamą valdymo struktūrą, kad ši įmonė veiktų kaip XXI amžiaus įmonė.

    - O kas bus su papildomomis rusų kalbos pamokomis, kurias po rusų mokyklų perėjimo į mokymą latvių kalba pažadėjo Ušakovas? Ar palaikote jo iniciatyvą?

    — Švietimas — labai sunkus klausimas. Sunku valdyti bet kurią sistemą, kurią valdo dvi organizacijos — Švietimo ministerija, kaip valstybinė švietimo funkcija, ir savivaldybė, kuri pagal įstatymą oficialiai yra švietimo įstaigų ir pačių mokyklos pastatų savininkė. Kalbant apie mokymo programą, švietimo programų turinys — kiek valandų, kokiam dalykui skiriamas — tai Švietimo ministerijos klausimas.

    Tačiau, jei leidžia ištekliai, mes galime organizuoti kokius nors papildomus užsiėmimus. Suprantu šią problemą. Nematau nieko gėdingo ir neįmanomo, jei vaikai, berniukai ir mergaitės, norintys tobulinti rusų kalbą, papildomai mokysis tos kalbos. Manau, kad tai palaikysime.

    - Ar išliks bendradarbiavimas su Maskva turizmo, investicijų, keitimosi patirtimi srityse?

    — Tai užsienio politikos klausimas, susijęs su Europos Sąjungos ir Rusijos santykiais. Mes, kaip šalis, esanti Europos Sąjungoje, taip pat priklausome šiai sistemai. Tačiau mano supratimas ir vizija: tik labai blogi kaimynai barasi tarpusavyje. Taip neturėtų būti.

    Galime pripažinti, kad kiekvienas, turintis tam tikrą sąjungą su kažkuo, turi vidinių įsipareigojimų, tradicijų, bet žmonės išlieka žmonėmis.

    Jie valgo, klausosi muzikos, skaito knygas, nori bendrauti. Manau ir esu įsitikinęs, kad nėra ir negali būti jokių kliūčių. Mes norime eiti į populiarių rusų atlikėjų koncertus ir rusų teatrų spektaklius Rusijoje, jie mėgsta grupę "Brainstorm". Mes jiems nepasakysime: nevažiuokite. Kitas dalykas yra tas, kad iš Rusijos arba iš mūsų pusės, žmonės iš kultūros srities tampa politikais, griežtai pasisako ir tampa priklausomi nuo sankcijų.

    Ryga istoriškai, net prieš Latvijos formavimąsi, buvo tarptautinė. Žydai, vokiečiai, rusai, lenkai — ko tik čia nebuvo. Visi gyveno, vystė verslą. Tai yra mūsų turtas, ir Europos Sąjungos šūkis "stiprybė įvairovėje" kalba būtent apie tai. Aš esu už tokią įvairovę, ji praturtina mus.

    Prieš keletą metų lankiausi Kinijoje ir Užsienio reikalų ministerijoje susitikimuose su lyderiais uždaviau klausimus apie užsienio politikos prioritetus.

    Jie sakė: mūsų užsienio politikos prioritetai formavosi šimtmečiais, ir mes tikime jais. Pirma: santykiai su tais, kurie yra šalia mūsų sienų. Kas yra arčiau, tas bus prioritetas. Kitoje vietoje yra didelės organizacijos, pavyzdžiui, JT, Europos Sąjunga kaip partnerė. Įtakos didelės ir būtinos. Ir tada atskiros šalys, turinčios didelę reikšmę ir įtaką tarptautinėje politikoje. Ne atvirkščiai. Man tai atrodo gražu ir teisinga.

    - Viena iš Ušakovo populiarumo rusakalbių rinkėjų priežasčių — jis dažnai keliavo į Maskvą. Jei atsiras, pavyzdžiui, asmeninis pakvietimas iš Maskvos mero Sergejaus Sobianino, jums asmeniškai ir Rygos Dūmai atvykti, ar neatsisakysite?

    — Aš asmeniškai neatsisakysiu, bet Užsienio reikalų ministerija pareikš savo nuomonę šiuo klausimu, ir aš ją išklausysiu. Neišvengiamai. Aš negyvenu autonominiame mieste, kuriame nėra valstybės politikos. Galiu pabandyti paaiškinti savo politinę viziją ir požiūrį, bet jei aš, sėdėdamas priešais jus, sakau, kad per tris dienas pakeisiu politiką, tai nebus tiesa.

    Dar šia tema

    Rusijos gyventojai laiko Lietuvą viena nedraugiškiausių valstybių
    Latvijos Seimas svarstys galimybę nugriauti paminklą "Išlaisvintojams"
    Rusija palengvina daugkartinių turistinių vizų išdavimo Estijos piliečiams tvarką
    Rygos meras Nilas Ušakovas atleistas iš pareigų
    Ekspertas: Ušakovas kalba apie sankcijų žalą dėl paramos EP rinkimuose
    Tegai:
    užsienio politika, Ryga

    Svarbiausios temos