19:34 2019 Rugpjūčio 20
Tiesioginis eteris
  • USD1.1076
  • RUB73.8360
    Šiauriniai fortai, Liepojoje, Latvijoje, archyvinė nuotrauja

    Latvija skęsta? Vyriausybė ruošiasi evakuoti pajūryje gyvenančius žmones

    © Photo: Uldis
    Baltijoje
    Gauti trumpą nuorodą
    27 0 0

    Tas, kas mano, kad nelaimės atveju kas nors iš karto ateis ir išgelbės jį, tas klysta: valstybė susirūpino gyventojų gelbėjimu — bent jau per pirmąsias galimos katastrofos dienas

    VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Ateityje Latvijai teks susidurti su poreikiu evakuoti pakrantės teritorijų gyventojus.

    Latvijos aplinkos ministerijos ir Regioninės plėtros departamento atstovai atkreipė dėmesį į tai Vyriausybės diskusijos apie visapusišką valstybės gynybą metu, praneša DB.lv.

    Skęstančiųjų gelbėjimas...

    Kaip paminėjo ministerija, jūros pakrančių erozija, ypač Kuržemėje, jau seniai prasidėjusi. Nuo 120 kilometrų Latvijos pakrantės kasmet nuslenka 0,1–0,5 metrų, o nuo 50 kilometrų ilgio jūros pakrantės per metus nuslenka 0,6–1,5 metrų. Sklypuose, kurių bendras ilgis — 10 kilometrų, žemė "nuvažiuoja" 1,6–3 greičiu, 5 m per metus. Specialistai nurodo, kad erozijos procesas Latvijoje tik stiprėja dėl žmogiškojo veiksnio, taip pat dėl klimato kaitos.

    Apskaičiuota, kad iki 2060 metų Latvijos teritorija sumažės 9,2 kvadratinių kilometrų. Iš pirmo žvilgsnio nėra tiek jau daug, bet juk klimatas šiame regione keičiasi neįtikėtinu greičiu, todėl šios 2014 metų prognozės netrukus turi būti peržiūrėtos.

    Gynybos ministras Artis Pabriks gyrė ministeriją už darbą rengiant civilinės gynybos planus, kurie yra bendros gynybos koncepcijos dalis. Sistema bus peržiūrima ir papildoma kasmet.

    Tas, kas mano, kad nelaimės atveju kas nors iš karto ateis ir išgelbės jį, tas klysta: valstybė susirūpino gyventojų išgelbėjimu — bent jau per pirmąsias galimos katastrofos dienas. Pavyzdžiui, gynybos ministro teigimu, gyventojai turėtų apsirūpinti vandeniu ir maistu bent trims dienoms, nes įvykus tokiai situacijai valstybė negalės suteikti jiems skubios pagalbos.

    Nors vanduo iš lėto skandina šalį, Latvija susiduria su kita grėsme — gaisrais. Remiantis valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2018 metais vidutinis miškų gaisrų plotas buvo 2,95 ha, tuo tarpu 2017 metais — 0,63 ha.

    Dar yra laiko pasiūlymams teikti

    Liepos 17 diena yra paskutinė, kai bet kuris Latvijos gyventojas gali išsiųsti savo papildymus ir pageidavimus dėl išsamios šalies gynybos koncepcijos. Kalbama apie trijų įstatymų pakeitimus: Nacionalinio saugumo, Mobilizacijos ir Avarinių situacijų.

    Įstatymų projektą ir anotacijas galite rasti Gynybos ministerijos tinklalapyje, Dokumentų skiltyje. Pasiūlymus galima siųsti el. pašto adresu kanceleja@mod.gov.lv.

    Koncepcijoje kalbama ne tik apie karinius valstybės gynybos aspektus kilus karinei grėsmei, bet ir užtikrinant nepertraukiamą gyvybiškai svarbių prekių ir paslaugų tiekimą latviams, mobilizavimo ir evakuacijos priemones. Valstybinėse Latvijos mokyklose planuojama rengti civilinės saugos pagrindų mokymus, kurie apimtų šias sritis: visuomenės švietimą, civilinę gynybą, psichologinę gynybą, strateginius ryšius ir tautos gyvybingumą. Visa tai yra svarbūs valstybės gynybos aspektai.

    Pastaruoju metu klimato kaitos ir susijusių kataklizmų temoms taip pat skiriama vis daugiau dėmesio.

    Dar šia tema

    Finansų ministras ragino nebijoti mažesnių alkoholio akcizų Estijoje ir Latvijoje
    Latvijoje įsigalios draudimas dėstyti rusų kalba privačiose įstaigose
    Tegai:
    katastrofa, Latvija

    Svarbiausios temos