10:07 2019 Rugsėjo 21
Tiesioginis eteris
  • USD1.1030
  • RUB70.3933
    Vilnius, archyvinė nuotrauka

    Baltijos šalys meilikauja sau tikindamos, kad Rusija gali jas užpulti

    © Depositphotos
    Baltijoje
    Gauti trumpą nuorodą
    54 0 0

    Pasak ekonomikos mokslų daktaro, Baltijos valstybių teiginiai apie didėjančią "Rusijos grėsmę" yra visiškai absurdiški

    VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nėra nieko "unikalaus", kas galėtų paskatinti Rusiją imtis puolamųjų veiksmų, sako Rusijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, profesorius Nikolajus Meževičius.

    Rusijos mokslininkai per Maskvos ir Talino bendrą televizijos transliaciją pristatė pranešimą "Rusija ir Baltijos šalys: saugumo scenarijai politinės įtampos kontekste".

    Pristatymo metu ekspertai analizavo Baltijos šalių militarizacijos procesą, pradedant nuo nepriklausomybės atgavimo 1991 metais.

    Meževičius per MIA "Rossija segodnia" spaudos konferenciją "Saugumas rytinėje Baltijos jūroje" pareiškė, kad dabartinis NATO pajėgų dislokavimas Baltijos šalyse yra tendencija, kuri iki šiol atrodė neįmanoma.

    "Dabartinė karinių pajėgų ir įrangos koncentracija dar prieš 15–20 metų atrodė absoliuti nesąmonė ir nereali ekonominiu ar politiniu požiūriu. Ir štai ji yra", — sakė profesorius.

    Jis taip pat pabrėžė, kad jau dabar kalbama apie raketinių kompleksų dislokavimą Lietuvoje ir nėra garantijos, kad jos artimiausiu metu neatsiras.

    Anot Meževičiaus, Baltijos šalių valdžia dėjo visas pastangas, kad "paverstų savo šalis garantuotu mūšio lauku su garantuotu rezultatu".

    Ekspertas taip pat teigė, kad Baltijos valstybių teiginiuose apie "Rusijos grėsmę" nėra logikos. Meževičius paminėjo estų žurnalisto Vahuro Kooritso žodžius, kuriais jis paragino atimti iš Rusijos jūrų prekybos kanalus Baltijos jūroje ir Estijoje dislokuoti raketas, galinčias smogti Sankt Peterburgui. Tokios priemonės, pasak Kooritso, leistų Talinui greitai "reaguoti", jei Maskva "užpultų" Estiją.

    Pasak eksperto, tokie teiginiai yra absurdiški, nes Estija Rusijos nedomina.

    "Ir kam rusams į Taliną? Kur čia, taip sakant, prasminė dalis? Ką gero, naujo, unikalaus ir nepaprasto galima gauti Taline, taip pat ir kariniu-geografiniu požiūriu šiandien, XXI amžiuje, o ne Livonijos karo laikais?" — apibendrino Meževičius.

    Baltijos šalių pasisakymai apie "Rusijos grėsmę"

    Baltijos valstybės vis dažniau skelbia apie didėjančią "Rusijos grėsmę" ir šiuo pretekstu aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV, organizuoja bendras karines pratybas Baltijos regione ir leidžia NATO dislokuoti pajėgas savo teritorijose.

    Pastaraisiais metais Maskva atkreipė dėmesį į NATO aktyvumą prie Rusijos vakarinių sienų, ypač Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

    Rusija ne kartą pabrėžė, kad neketina nieko pulti. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad visi Baltijos šalių teiginiai yra "absurdiški ir nepagrįsti".

    NATO pajėgos Baltijos šalyse
    © Sputnik /
    NATO pajėgos Baltijos šalyse

    Dar šia tema

    Britų generolas teigė, kad gresia naujas "didelis žaidimas" su Rusija
    Nausėda pažadėjo Stoltenbergui didinti šalies gynybos finansavimą
    Tegai:
    "Rusijos grėsmė", Baltijos šalys

    Svarbiausios temos