20:44 2020 Vasario 16
Tiesioginis eteris
  • USD1.0842
  • RUB68.9116
    Baltijoje
    Gauti trumpą nuorodą

    Kad ir keista, Lietuvos, Latvijos ir Estijos situacija, kai Rusijos pinigai pagaliau palieka jų ekonomiką, gąsdina dar labiau nei pagarsėjusi "ekonominė reokupacija"

    VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. "Gazprom" aukcione paskelbė parduodanti savo akcijų dalį Latvijos bendrovėje "Conexus Baltic Grid", kuri valdo Latvijos dujų perdavimo sistemą. Tai nėra pirmas Rusijos verslo pasitraukimo iš Baltijos šalių atvejis, tačiau reikšmingiausias pastaruoju metu, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

    Baltijos šalys visada bijojo Rusijos buvimo strateginiuose savo ekonomikos sektoriuose, tačiau dabar Rusija parduoda savo turtą šiame regione ir leidžia suprasti, kad Baltijos šalys jos daugiau nedomina. Kad ir keista, Lietuvos, Latvijos ir Estijos situacija, kai Rusijos pinigai pagaliau palieka jų ekonomiką, gąsdina dar labiau nei pagarsėjusi "ekonominė reokupacija".

    Rusijos energetikos monopolininkė parduoda savo turimą Latvijos dujų bendrovės "Conexus Baltic Grid" akcijų paketą. Aukcionas vyks šių metų pabaigoje: paraiškos bus priimamos iki gruodžio 26 dienos, o kainų siūlymas vyks paskutinę senųjų metų dieną "Gazprombank" elektroninėje svetainėje.

    Minimali akcijų paketo kaina yra 70 milijonų eurų, aukcionas startuos nuo 79 milijonų. "Gazprom" priklauso 34% Latvijos bendrovės akcijų; pasirodo, bendrovė parduoda savo blokuojantį paketą.

    "Conexus Baltic Grid" yra pagrindinės dujotiekių sistemos Latvijoje ir Inčukalnio požeminių dujų saugyklos operatorė.

    Tiesą sakant, Rusija atsisako Latvijos dujų perdavimo sistemos.

    "Gazprom" tiesiog parduoda savo turtą ir išeina. Esant dabartinėms tendencijoms, tai yra standartinė naujiena. Pranešimai, kad viena ar kita didelė Rusijos kompanija išeina iš Baltijos šalių (dažniausiai iš Latvijos), pastaruoju metu virto rutina.

    Išėjo "Akron", išėjo "Uralchem", visai neseniai išėjo "Novotrans". Baltijos šalyse jau niekas nebando apsimesti, kad visa tai yra privačios istorijos, kurių kiekviena turi savo priežastis. Visuotinai pripažįstama, kad visa tai yra viena tendencija, tapusi Rusijos valstybinės politikos Baltijos šalių atžvilgiu pasekme.

    Savaitės pradžioje Latvijos valstybinės geležinkelių administracijos direktorius Juris Jesalnieks paskelbė, kad Rusijos vyriausybė sudaro grafiką su didžiausiais Rusijos eksportuotojais dėl krovinių pervežimo iš Baltijos uostų į vietinius. Praėjo tik dvi dienos ir "Gazprom" paskelbė parduodanti savo akcijų paketą Latvijos DTS.

    Pasirodo, Rusija atsikrato savo pagrindinio turto Baltijos šalyse ir pasitraukia ne žodžiu, o veiksmais parodydama, kad jai neįdomus šis regionas.

    "Gazprom" atveju tai ypač akivaizdu, juk kalbama apie tokį strateginį ekonomikos sektorių kaip energetika. Tai, kad Rusija perims strateginių ekonomikos sektorių kontrolę, buvo viena didžiausių Baltijos respublikų fobijų ištisus dešimtmečius.

    Su savo rytiniais kaimynais neatsiejamai susijusios įmonės, turinčios bendrų verslo interesų, buvo įtariamos išdavyste (prisiminkite bent naujausią Landsbergių pranešimą, kad Baltijos šalių geležinkeliai stiprina Kremliaus geopolitinę padėtį arba jų kovą su "Lietuvos geležinkeliais" dėl bendradarbiavimo su Rusijos bendrovėmis). Buvo priimti įstatymai ir kiti teisės aktai, ribojantys bendrą verslą su Rusija (Latvijoje, bijodami "ekonominės reokupacijos", nacionalistai faktiškai panaikino "leidimo gyventi mainais už investicijas" programą; Lietuvoje strateginiams ekonomikos sektoriams priskiriamos įmonės privalėjo patvirtinti užsienio sandorius su Valstybės saugumo departamentu).

    Ką ir bekalbėti, ištisos Baltijos šalių ekonomikos "šakos" buvo "nukirstos" dėl "per daug pavojingų" ryšių su Rusija.

    Energetika taip pat nukentėjo nuo antirusiškos monopolijos. Ignalinos atominė elektrinė Lietuvoje buvo uždaryta taip pat remiantis pretekstu, kad ją gali aptarnauti tik "Rosatom".

    Kalbant apie dujotiekius, visose posovietinėse respublikose TSRS vieningos dujų transportavimo sistemos dalys buvo suvokiamos ne tik kaip nacionalinis lobis, bet ir kaip tai, ką reikėjo apsaugoti nuo Rusijos.

    Ukrainoje prieš 10 metų vykusių "dujų karų" laikais DTS buvo vadinama tuo pačiu "nepriklausomybės" atributu, kaip ir valstybės vėliava ir himnas. Parduoti ją "Gazpromui" tolygu parsiduoti į Maskvos vergovę. Ir nesvarbu, kad visos dujos, tekančios per dujų transportavimo sistemą, yra "Gazprom" produktai: nepriimtina leisti rusams taip toli žengti į Ukrainos ekonomiką.

    Baltijos šalys laikėsi tokio paties požiūrio į savo krovinių uostus. Tegul trys ketvirtadaliai krovinių apyvartos Rygos ar Talino uostuose yra kroviniai iš Rusijos ir į Rusiją, Rusijos kontrolė šiuose uostuose yra neleistina, nes tai bus "politinio spaudimo" Latvijai ir Estijai priemonė.

    Geriau lai tai būna mūsų politinio spaudimo Rusijai instrumentas.

    Kol mūsų jūrų uostai turi krovinių perkrovimo monopoliją rytinėje Baltijos dalyje, Maskva niekur nedings nuo mūsų širdį veriančių kalbų apie "kompensaciją už okupaciją"...

    Buvusių sovietinių respublikų tranzito infrastruktūra iš esmės buvo Rusijos spaudimo ir parazitavimo Rusijos sąskaita priemonė. Žinoma, negalima parduoti "Gazpromui" Ukrainos DTS. Jis neleis vogti iš savęs dujų.

    Rusija, reaguodama į visas šias gudrybes, nutiesė naujus dujotiekius, pastatė naujus uostus Baltijos jūroje ir dabar gali tiesiogiai dirbti su pagrindinėmis Vakarų rinkomis, ir jai nebereikia strateginių tranzito šalių sektorių kartu su pačiais limitrofais.

    Negalima teigti, kad pastarieji tuo labai džiaugiasi. Regis, ko daugiau norėti: "nepriklausomybė" išsaugota, "okupantas" pasitraukė ir pasiėmė savo dvokiančius pinigus. Gyvenk ir džiaukis.

    Bet, deja... Visa Rytų Europa vieningai kovoja su "srovėmis" jau antrą dešimtmetį reikalaudama, kad Ukrainai būtų užtikrintas bendradarbiavimas energetikos srityje su Rusija. Estijos prezidentė skrenda į Kremlių aptarti tragiškos Talino uosto padėties. Latvijos geležinkeliai rauda, kad be vagonų su rusiška anglimi bus visiška katastrofa. Netrukus žmonės turės būti atleisti.

    Tik vienas klausimas: ar jūs visus šiuos dešimtmečius nesiekėte, kad "agresyvi rytinė kaimynė" nuo jūsų, švelniai tariant... atsikabintų? Tai va. "Patrioto" svajonė išsipildė. Kodėl gi nešvenčiate galutinio išsivadavimo iš "ekonominės reokupacijos" grėsmės?

    Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų
    © Sputnik /
    Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų

    Dar šia tema

    Rusija ir Ukraina aptarė dujų tranzitą
    Ekspertas: Europa neatleis Zelenskiui Rusijos dujų tranzito užblokavimo
    Vengrija pasirengusi pradėti diskusijas su "Gazprom" dėl naujo dujų susitarimo
    Tegai:
    ekonomika, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva

    Svarbiausios temos