14:41 2020 Kovo 29
Tiesioginis eteris
  • USD1.0977
  • RUB86.3819
    Baltijoje
    Gauti trumpą nuorodą

    Torpeduoti biudžeto priėmimą nėra Baltijos šalių interesai, nes tokiu atveju trys respublikos nieko negaus, mano ekspertas Aleksejus Zubecas

    VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Pas senąsias ES šalis yra gana didelis svertas Rytų Europos šalių spaudimui, sakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas interviu Sputnik Lietuva.

    "Bet kurios Baltijos valstybės balsas savo prasme nesiskiria nuo tos pačios Vokietijos, Prancūzijos ar Italijos balso, tuo pačiu mes suprantame, kad senosios ES šalys, kurios yra pagrindinės ES biudžeto donorės, turi pakankamai galimybių daryti spaudimą jaunesniems partneriams. Todėl jei biudžetas nebus priimtas, tada nė viena programa nebus finansuojama. Bus imamasi laikinų finansavimo priemonių, tačiau pirmiausia nukentės tie, kurie gauna pagalbą. Jie turi pasirinkimą — arba gauti kažką, arba nieko negauti. Todėl tai nėra Baltijos šalių interesas sužlugdyti ES biudžeto priėmimą šiuo atveju. Tokiu atveju jie negaus nė cento", — sakė ekspertas.

    Anot Zubeco, reikia suprasti, kad ES finansavimo galimybės socialinės-ekonominės lygybės programoms mažėja.

    "Tai visiškai objektyvios aplinkybės. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES, ekonominė krizė, euro zonos ekonomikos sąstingis, rimtos politinės krizės Vokietijoje, dėl kurios politikams ES reikalai mažiau svarbūs, jiems reikia spręsti savo vidaus problemas. Jie turės daug mažiau noro nei anksčiau finansuoti išorės projektus, darydami žalą jų socialinei ir ekonominei plėtrai", — teigė ekspertas.

    Pasak Zubeco, tendencija panaikinti lengvatas, privilegijas ir specialias subsidijas siekiant išlyginti socialinį ir ekonominį išsivystymo lygį buvo paskelbta prieš dešimt metų. Tada ir reikėjo derėtis.

    "Dabar tai, ko rytinės Europos Sąjungos narės imsis, kad apsaugotų iš ES biudžeto gaunamas subsidijas, jau yra tokios ariergardinės kautynės. Biudžetas bus apkarpytas, bet mažesne apimtimi. Apie tai ir kalbama — derybos dėl subsidijų, kurias silpnosios šalys gauna iš turtingų šalių, sumažinimo dydžio. Šalys donorės nebeturi nei interesų, nei galimybių, nei pagrindimo tęsti rimtas investicijas besivystančiose ES šalyse. Todėl biudžetas bus apkarpytas, tik klausimas — kiek?" — sakė ekspertas.

    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvaus Europos Vadovų Tarybos darbo sesijoje Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) lyderiais derėsis dėl Daugiametės finansinės programos.

    Lietuva sieks, kad tinkamas finansavimas būtų numatytas tiek tradicinių politikų — sanglaudos ir žemės ūkio, tiek naujų ES darbotvarkės prioritetų — klimato kaitos, migracijos, inovacijų plėtros įgyvendinimui.

    Be to, vasario 20 dieną rengiamas Europos Vadovų Tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas ES biudžetas 2021–2027 metams. ES biudžeto projekte numatyta sumažinti sanglaudos fondą. Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų.

    Dar šia tema

    Briuselis nori kai kurias ES šalis už pažeidimus pasodinti "ant sauso davinio"
    Ažubalis apgailestauja, kad Lietuva neboikotavo ES iniciatyvų dėl Astravo AE
    Baltijos šalių ūkininkai Briuselyje protestuos prieš ES subsidijų mažinimą
    Tegai:
    Baltijos šalys, ES, biudžetas, Gitanas Nausėda

    Svarbiausios temos