01:56 2021 Balandžio 21
Tiesioginis eteris
  • USD1.2051
  • RUB92.2786
    Baltijoje
    Gauti trumpą nuorodą
    Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (109)

    Elektros kainų svyravimams Baltijos šalių gyventojai yra daug jautresni nei kitų Šiaurės Europos, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

    VILNIUS, kovo 22 — Sputnik. Baltijos šalys vis dar turi pranašumą, nes elektrą gali gauti iš įvairių šaltinių, kurių jos neteks, jei išeis iš BRELL, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.

    "Prisirišimas prie šios rinkos [NordPool — Sputnik] Baltijos šalims reiškia atitinkamą prisirišimą prie šių labai nepastoviu kainų rodiklių. Šiaurės Europos vartotojai, toje pačioje Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Suomijoje, paprastai gali gana ramiai iškęsti šiuos kainų rodiklių svyravimus, nes jų darbo užmokesčio lygis ir jų ekonomikos išsivystymo lygis yra atitinkamai šiek tiek didesnis tiek šių šalių gyventojų ir verslininkams, tokie kainų svyravimai sukelia mažiau problemų nei Baltijos šalims, kur dėl savaitės kainų pokyčių nuo šešių iki dešimties procentų vartotojai gali būti gana jautrūs", — sakė jis.

    Ekspertas pridūrė, kad galimybė ilgą laiką importuoti elektros energiją iš Rusijos ir Baltarusijos veikė kaip saugumo mechanizmas, nes kainos Rusijos rinkoje kas savaitę keičiasi gana nesmarkiai, yra nuspėjamos, o kartu šios kainos mažesnės nei kainos Šiaurės Europos rinkose.

    Kondratjevas mano, kad išeidamos iš BRELL Baltijos šalys praras tiekėjo, kurio elektros kaina yra mažiausia, pasirinkimą.

    "NordPool" biržoje per savaitę (kovo 8–14 dienomis) elektros kaina padidėjo šešiais procentais — iki 35,76 Eur/MWh.

    Kaina visose trijose Baltijos šalyse sumažėjo. Lietuvoje kaina nukrito penkiais procentais iki 46,05 Eur/MWh, o Latvijoje ir Estijoje elektros kaina sumažėjo šešiais procentais — iki 43,92 Eur/MWh. Baltijos šalyse mažėjančioms kainoms įtakos turėjo išaugusi gamyba bei 30 proc. didesnis elektros energijos srautas iš Rusijos.

    Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

    Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

    Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

    Temos:
    Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (109)

    Dar šia tema

    Lietuva paskelbė, kad nepavyks boikotuoti Astravo AE neišėjus iš BRELL 
    Ekspertas: Lietuvos elitas sprendimus dėl BelAE priima negalvodamas apie šalies ateitį
    Ukrainoje paskelbta atskyrimo nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų data
    Tegai:
    elektra, BRELL, Baltijos šalys

    Svarbiausios temos