09:27 2021 Kovo 06
Tiesioginis eteris
  • USD1.1938
  • RUB88.8807
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    114

    Amerikos tyrimų centras "Heritage Foundation" paskelbė naują pasaulio šalių ekonominės laisvės reitingą, kuriame Lietuva per metus prarado tris pozicijas — iš 13-os vietos nukrito į 16-ą

    "Ekonominės laisvės reitingas" — paprastiems žmonėms sudėtinga sąvoka. Perskaičius trumpą žinutę apie tai, kad Lietuva šiame reitinge prarado tris pozicijas, galima pagalvoti, kad 16-a vieta tarp 170-ties pasaulio ekonomikoje esančių šalių — ne tokia jau ir gėdinga. Kaimyninė Lenkija — net 45-oje pozicijoje, Latvija užima 20-ąją vietą. Taigi, viskas Lietuvoje yra ne taip jau ir blogai, bent jau artimiausioje ateityje neturėtų būti.

    Tuo tarpu užsienio verslininkas, kuris ketina investuoti didelę sumą į naują perspektyvią gamybą Lietuvoje, susimąstys ir pradės kruopščiai analizuoti duomenis.

    Šalis, kurioje šiek tiek mažiau nei trys milijonai gyventojų, kurių daugiau nei milijonas ― pensininkai, ir jų skaičius procentiškai nuolat auga. O nedirbantį pensininką būtina maitinti, girdyti ir "šildyti", bent minimaliu gyvenimo lygiu. Valdininkų ir biudžetininkų štabas Lietuvoje — milžiniškas. Vien tik Seimo deputatų 141. Ir visiems jiems reikia mokėti garbingą darbo užmokestį.

    Kaip pasikeis mokesčiai 2017 metais >>

    Dar yra vaikai — mokiniai, studentai. Juos taip pat reikia aprūpinti drabužiais, maistu, žiniomis ir išsilavinimu. O dar armija ir laivynas! Iš kur gi viskam gauti pinigų viskam? Viskas iš to paties biudžeto. O kas tuos pinigus ten padės? Mokesčių mokėtojas — paprastas verslininkas, ūkininkas arba jų samdomas darbuotojas, kuris augina derlių ir kepa duoną, stato namus ir remontuoja automobilius, tiesia kelius.

    Prekybos centras ОMА Gomelyje. Archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Мария Амелина

    Šių samdomų darbuotojų Lietuvoje kaip tik labai trūksta. Per 12 narystės ES metų dauguma darbingų Lietuvos gyventojų paliko gimtąją žemę ir išvyko teikti materialinių vertybių britams ir prancūzams, vokiečiams ir skandinavams. Ten ir moka daugiau, ir gyvenimo lygis aukštesnis. Darbo biržos sąrašuose — daugiausia universitetų ir kolegijų absolvetai arba alkoholinių gėrimų gerbėjai. Su tokiu kontingentu pradėti naują gamybą nelengva.

    Ir vis dėlto plėtoti gamybą Lietuvoje įmanoma, sprendžiant iš gana aukštos vietos šalies ekonominės laisvės reitinge. Bet plėtoti tą gamybą, kuriai nereikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Štai ir auga Lietuvoje, kaip grybai po lietaus, ne gamyklos ir fabrikai, o pirmaujančių Europos gamintojų prekybos centrai, kuriuose maisto kainos du kartus didesnės nei Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje.

    Lietuvos Vyriausybė žino apie kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą ir net planuoja padidinti jos antplūdį iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių, visų pirma Ukrainos. Tačiau susidoroti su didėjančiu darbo migrantų srautu iš Lietuvos į Europąnei prezidentė, nei ministrai negali. Kasmet šalį palieka nuo 40 iki 50 tūkstančių žmonių.

    Praeiviai miesto gatvėse. Archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Александр Липовец

    Spręsti biudžeto pildymo problemą artimiausiais metais bus vis sunkiau. Ypač po 2020 metų, kai Lietuvai nustos mokėti dotacijas iš konsoliduotų eurofondų. Šiandien Europos parama sudaro beveik 20% Lietuvos BVP (bendrojo vidaus produkto). Ir kai tik ji dings, ekonomika gali kristi į bedugnę. Lietuvos valdžios planai iki 2020-ųjų padidinti išlaidas gynybai iki 2,5% BVP tik paspartins kritimą.

    Apie tai jau atvirai kalbama aukščiausiu lygiu. Buvęs Lietuvos prezidentas, europarlamentaras Rolandas Paksas viešai pareiškė, kad militaristiniai Vyriausybės planai gali tiesiog sunaikinti ekonomiką ir pačią valstybę.

    "Augančios kainos, nedarbas ir nesaugumo jausmas verčia bėgti, slėptis svetur arba užsisklęsti savame kiaute. Tad kieno gynybai bus telkiamos milžiniškos lėšos ir kariuomenės, jeigu Lietuvą paliks dar daugiau žmonių?" — pareiškė Paksas. Jis pridūrė, kad dauguma šalies gyventojų, kurie kreipiasi į jį, niekaip negali suprasti didžiulių išlaidų ginkluotei prasmės, kai dauguma lietuvių vos suduria galą su galu.

    Remiantis pagrindiniu ekonominio vystymosi rodikliu — BVP augimu —, Lietuva jau kelerius metus ant stagnacijos slenksčio. 2016 metus šalis baigė su kukliu 2,2% rodikliu. Tačiau kaimyninėse šalyse padirbėta dar blogiau: Estijos rodiklis — 1,1%, Latvijos — 1,6%. Taigi, Lietuvos ekonomika dar turi atsargos ir atsparumo. Bent jau artimiausiems trejiems metams.

    Dar šia tema

    Grybauskaitė pažadėjo didinti finansavimą gynybai
    Seimas skiria 2% BVP gynybai dviem metais anksčiau
    Lietuva ir Latvija ketina didinti išlaidas gynybai iki 2% nuo BVP
    Lietuva po metų gynybai padidins iki 725 mln eurų
    Tegai:
    Ekonominės laisvės reitingas, ekonomika, Heritage Foundation, Lietuva

    Svarbiausios temos