09:43 2019 Rugpjūčio 23
Tiesioginis eteris
  • USD1.1083
  • RUB72.7560
    Buvusieji KGB rūmai Vilniuje, archyvinė nuotrauka

    KGB šmėkla patogiai apsigyveno Lietuvoje

    © Photo: vilnius-tourism.lt
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Marius Liaugaudas
    12520

    Jeigu koks nors sąlyginis "marsietis" pabandytų analizuoti Lietuvos politinį gyvenimą, jis neišvengiamai prieitų išvados, kad galingiausia organizacija šioje šalyje — tai KGB

    Ji tvarko viską: nutraukia valstybės pareigūnų karjeras, verčia iš sostų politikus, teršia žinomų žmonių reputacijas, diriguoja įvairiems komerciniams projektams. Galima juoktis per ašaras, bet susidaro įspūdis, kad KGB šmėkla praėjus beveik 30 metų po TSRS žlugimo pavargo klaidžioti po pasaulį ir patogiai apsigyveno mūsų šalyje, karts nuo karto išsirašydama pati sau trumpalaikes komandiruotes į kokius nors holivudiškus blokbasterius. Net aukščiausi buvę ir esami šalies vadovai kaltinami ryšiais su buvusia tarybine spec-tarnyba.

    Velionis rašytojas Vytautas Petkevičius savo garsioje knygoje "Durnių laivas" teigė, kad net ir Sąjūdį organizavo KGB generolas Eduardas Eismuntas bei infiltravo į jo vadovybę savo agentus.

    Politikai iki šiolei skundžia vieni kitus priklausymu šiai organizacijai. Menamos "KGB ausis" ar "užmaskuoti pėdsakai" (ir tiesiogiai, ir per tarpininkus) gali išlįsti netikėčiausiose vietose: valstybinėse institucijose, privačiose firmose ar kriminalinėse struktūrose. O apie tai, kaip iš KGB pastato Vilniuje po žlugusio 1991 metų rugpjūčio pučo buvo maišais vagiami (slepiant net po sijonais) įvairūs dokumentai, Lietuvoje jau sukurta ištisa mitologija.

    Su KGB šmėkla kovojama gąsdinant visus tos pačios šmėklos galiomis. Štai pateikė Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos — Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Zbignevas Jedinskis Seimui įstatyminių pataisų projektą su siūlymu paviešinti visų buvusių KGB bendradarbių, tarp jų ir prisipažinusių apie šią veiklą bei gavusių valstybės pažadą saugoti jų paslaptį, pavardes tam, kad "visiems laikams būtų galima užversti gėdingą KGB knygą", nebebūtų galima, ypač prieš rinkimus, spekuliuoti KGB korta, šantažuoti buvusių bendradarbių ir ką gi?

    Projektas buvo atmestas net negrąžinus jį tobulinti. Už tai balsavo ir Seimo pirmininkas Viktoras  Pranckietis. Piestu stojo prieš Jedinskio pasiūlymą žinomiausi KGB "specialistai" konservatoriai Arvydas Anušauskas ir Rasa Juknevičienė.

    "Jūs siūlote išviešinti ne KGB dokumentus, jūs siūlote paviešinti VSD dokumentus", — tvirtino pirmasis.

    O Juknevičienė pridūrė, kad tokius projektus dabar rengia tik FSB agentai.

    Vienu žodžiu, kaip sako liaudis, mūsų politikoje kuo pats kvepi, tuo ir kitus tepi. Deja, KGBistinės šmėklos nuolatinio "prisikėlimo" priežastis gana matoma. Ji buvo išryškinta dar 2012 metais, kai pradėjo strigti KGB veiklos viešinimas, ypač iš taip vadinamo "agentų registracijos žurnalo", kurį Valstybės saugumo departamentas perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui.

    Tada Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos (LGGRTC) tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė pasakė, kad jai "tam tikrų minčių kelia to registracijos žurnalo atsiradimas 1987 metais. Koks buvo tikslas tai daryti?".

    Anušauskas atvirai prisipažino, kad tame sąraše yra kai kurių garsių partizanų vadų, aukšto rango katalikų dvasininkų, garsių kultūros žmonių — rašytojų, aktorių, mokslininkų — pavardės.

    Suprantama, kad nemažai šių žmonių ar jų palikuonių pavardžių šiandien galima aptikti įvairių nepriklausomos Lietuvos politinių partijų,visuomeninių organizacijų sąrašuose, valstybinės tarnybos įstaigose, tame tarpe ir aršiausių pro-amierikietiškų ir pro-europietiškų "patriotų" gretose. Kaip sakoma, didžiausias šventaisiais tampa buvusieji didžiausi nusidėjėliai. Todėl ir stringa, ir vėl aktualizuojama kova su KGB šmėklomis Lietuvoje.

    Žmonės, ypač įvairiausio plauko "aktyvistai" reikalauja "duonos ir reginių". Kadangi su "duona" mūsų valdžiai nelabai sekasi — paskutinė Eurostato statistiką skelbia, kad daugiau nei trečdalis Lietuvos gyvena ties skurdo riba, todėl jau minėtos Burinskienės vadovaujamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nutarė eilinį kartą atsiliepti į "liaudies pageidavimus".

    2017 metų spalio 17 dieną LGGRTC pradėjo viešinti sovietų specialiosios tarnybos KGB agentų agentūrinius pranešimus. Visi jie suskirstyti į 4 blokus: 1) veikusių svarbiausiose lietuvių išeivijos organizacijose; 2) mokslininkų ir stažuotojų užsienyje mokslinio-techninio pobūdžio informacija; 3) Katalikų bažnyčios aplinkoje veikusių slaptųjų bendradarbių pateikta informacija; 4) Pertvarkos laikotarpiu "prikeltų" KGB agentų pastangos stebėti, kontroliuoti ir paveikti visuomenėje plintančius naujus procesus bei Sąjūdžio veiklą.

    Jau paskelbti agentų "Svetlov" (apie JAV Ilinojaus universiteto lituanistikos katedros kūrimą), "Filolog" (apie išvyką į Prancuziją) "Karalius" (apie JAV lietuvių emigrantų veiklą) ir kitų agentūriniai pranešimai.

    Seimo vicepirmininkas Bastys atsistatydino dėl kaltinimų ryšiais su Rusija >>

    Be abejo, istorikams, kitų sričių tyrinėtojams ir tiems, kurie atpažins save ar savo pažįstamus tuose pranešimų autoriuose ar jų aprašomuose žmonėse, visa tai bus įdomu paskaityti. Kita vertus, tai gali įplieksti papildomo žibalo pliūpsnį į politikų tarpusavio sąskaitų suvedinėjimą ir bendros psichologinės atmosferos visuomenėje kaitinimą.

    Kas be ko, tai nukreips dalies žmonių dėmesį ir nuo opių socialinių problemų. Bet iš esmės visas šis KGB šmėklos "materializavimas" turi labai mažai  bendro su Lietuvos vystymosi poreikiais ir jos žmonių interesais.

    Kiek dar bus mūsuose suvedinėjamos sąskaitos su praeitimi, — neaišku. Aiškus tik vienas dalykas — praeities šešėliai ir šmėklos trukdo žvelgti į ateiti ir judėti į priekį.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

    Tegai:
    KGB

    Svarbiausios temos