05:36 2019 Spalio 17
Tiesioginis eteris
  • USD1.1025
  • RUB70.8212
    Lietuvos kariai pratybų metu, archyvinė nuotrauka

    Niūri kariuomenės šventė: kas temdo Lietuvos ginkluotųjų pajėgų gyvenimą

    © Photo: facebook / Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    16321

    Lietuvos kariuomenės reali padėtis neįkvepia taip kaip renginiai, organizuojami Kario dienos ir kariuomenės metinių proga

    Lietuvos kariuomenės diena šalyje švenčiama iškilmingai: aukojamos šv. Mišios už Lietuvos kariuomenę Šv. Ignoto bažnyčioje, iškilminga rikiuotė Katedros aikštėje ir paradas Gedimino prospekte. Be to, vyksta koncertai, mugės ir parodos. Lietuvių džiaugsmas labai nuoširdus — 70% šalies gyventojų pasitiki nacionaline kariuomene, o tai reiškia, kad tiki jos galia.

    Lietuvos kariuomenės šventės pagrindą sudarė 1918 metų lapkričio 23 dieną ministro pirmininko Augustino Voldemaro pasirašytas įsakymas Nr. 1, kuriuo remiantis buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo tų laikų daug kas įvyko.

    Per dvidešimt penkerius metus daugiau nei 7000 Lietuvos karininkų dalyvavo 29 tarptautinėse operacijose 12 pasaulio šalių. Šiandien pasaulio kariuomenių reitinge Lietuva užima 95-ą vietą, tai visai geras šalies, turinčios mažiau nei 3 milijonus gyventojų, rodiklis (kaimyninės Latvija ir Estija užima atitinkamai 103-ą ir 104-ą vietas). Lietuva siekia patekti į NATO lyderių dešimtuką pagal išlaidas gynybai, bei viename iš Aljanso reitingų išdidžiai stovi šalia galingųjų Norvegijos (1,54% BVP) ir Turkijos (1,56% BVP). Paskutiniais duomenimis, šiais metais Lietuvos gynybinis biudžetas pasiekė 725 milijonų eurų, arba 1,77% BVP (padidėjo 150 milijonų eurų). Gynybinis biudžetas nuosekliai didinamas taip, kad 2018 metais pasiektų NATO standartą — 2% šalies BVP.

    Normatyviniai 2% — tai tik programos dalis. Lietuva suteikė Aljansui savo teritoriją nuolatinėms tarptautinėms pratyboms, tokioms kaip "Geležinis vilkas", "Kardo kirtis" ir kt., rengti. Vilnius pamažu tampa NATO kovinio vadovavimo punktu, o respublikos suverenitetui ir tautiniams interesams atitenka antraeilis vaidmuo.

    Misija neįmanoma

    Praėjusių metų vasarą Lietuva atnaujino nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė pastovaus šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir mišrios kariuomenės (iš šauktinių ir profesionalų) modelio įvedimo dekretus, kurie padės efektyviau formuoti reguliarias kariuomenės pajėgas ir būtiną rezervą, o taip pat "geriau suprasti pasirengimo visuotinei gynybai, kaip efektyviausio atgrasymo, būtinumą". Paskutinė frazė, akivaizdu, kalba apie konfrontaciją su Rusija, kuri aptemdo šventę.

    Lietuvos šaukiamojo amžiaus jaunuoliai gali pasirinkti vieną iš penkių karo tarnybos būdų: devynių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose, trijų mėnesių mokymąsi pagal jaunesniųjų karininkų (studentams ir aukštųjų mokyklų absolventams) programas, o taip pat profesinę kario karjerą (pabaigusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą).

    Kasmet į privalomąją karo tarnybą Lietuvoje kviečiama iki 4000 jaunuolių. Lietuviai gerbia savo kariuomenę, tačiau tarnauti joje nori nedaug žmonių. Anksčiau buvo pranešta, kad žymiai padidėjo emigracija iš Lietuvos (nuo 2015 metų), kurios priežastimi tapo visuotinės karo prievolės atgimimas (buvo panaikinta 2008 metais).

    Jaunesniųjų karininkų pasirengimas — viena iš privalomųjų pradinės karo tarnybos formų studentams ir aukštųjų mokyklų absolventams (18-32 metų amžiaus). Mokymo kursas buvo atnaujintas 2012 metais, siekiant sustiprinti šalies gynybinį pajėgumą. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje vienu metu treniruojasi apie trys šimtai būsimų jaunesniųjų karininkų. Profesionalai — tik pusė darbo. Kovai pasiruošusi kariuomenė turi būti gerai ginkluota ir aprūpinta visa reikalinga įranga.

    Pastaraisiais metais, siekiant sustiprinti ginkluotąsias pajėgas, buvo sumažintas daugelis Lietuvos biudžeto pozicijų, visų pirma, socialinės išlaidos. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė 2014 metų rinkimų kampanijos metu žadėjo padidinti minimalias pensijas ir grąžinti išmokas dėl ligos, bet iš kart po perrinkimo Grybauskaitė nusprendė pervesti tuos pinigus kariniams poreikiams tenkinti. Lėšų panaudojimas — tai yra atskira istorija, kartais detektyvinė.

    Pavyzdžiui, Lietuva turi stiprias jūrines tradicijas, tačiau Karinių jūrų pajėgų kovinio branduolio sudėtis — tik du Didžiojoje Britanijoje pagaminti "Hunt" tipo traleriai ir keletas norvegų ("Storm" tipo) ir danų ("Fluvefisken" tipo) patrulinių katerių, kurių nė vienas neturi raketinių ginklų. Kam XXI amžiuje pirkti tokius laivus? Lietuvos politikoje svajonės apie galingas ginkluotąsias pajėgas susiduria su realybe, kurioje kariai apsiginklavę pasenusiu nenauju ginklu ir sąlyginai paruošti kovai.

    Šių metų pradžioje Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą dėl kariuomenės prekių pirkimo, pažeidžiant konkurso sąlygas. Tiekėjo, kuris pasiūlė mažiausią kainą, pasiūlymas buvo atmestas, o laimėtoja buvo pripažinta bendrovė "Nota Bene", kurios siūloma kaina buvo 352 tūkstančiais eurų didesnė. Minėta kompanija tapo žinoma po to, kai Lietuvos kariuomenė iš jos pirko virtuvės įrankius, aštuonis kartus brangesnius nei rinkoje. Skandalas su "auksinėmis šakutėmis" vos nepasibaigė gynybos ministro Juozo Oleko atsistatydinimu, tačiau deputatai apgynė jį.

    Keisti sąjungininkai

    Lietuvos valstybė nėra labai susirūpinusi karių gyvenimo ir sveikatos saugumu (daugelis prisimena apsinuodijimą Rukloje). Tačiau Vilnius duoda viską, ko reikia JAV kariuomenei — anksčiau Lietuvoje kilo skandalas dėl skirtingo amerikiečių ir Lietuvos karių aprūpinimo maistu.

    Vietinius gyventojus pribloškė sąjungininkų požiūris į Baltijos vertybes ir tradicijas, dažnai NATO kariai elgiasi kaip "kiaulės-okupantai". JAV kariai įtikinamai patvirtina šias išvadas: neseniai JAV kariai nuo Kauno prokuratūros pastato nuplėšė Lietuvos vėliavą ir pačiu niekingiausiu būdu išniekino jį. O Lietuvos valdžios institucijos bandė droviai įslaptinti šį incidentą. Visai ne be pagrindo atsirado nuomonė, kad Lietuva, prezidentei Daliai Grybauskaitei vadovaujant, gina ir aptarnauja JAV interesus. Niekas negalvoja apie paprastus žmones, jie yra tik statybinė medžiaga pakeliui į "Amerikos išskirtinumo" pasaulinį dominavimą.

    Jungtinės Valstijos yra pasiruošusios dešimtmečiais laukti patogaus momento, pamažu paversdamos Lietuvą ir kitas Baltijos šalis "švariu lauku". Lietuvos kariuomenės specialiosios pajėgos dar ilgą laiką semsis patirties karštuosiuose Artimuosiuose Rytuose. Ir visa Lietuvos valstybės ekonominė veikla bus nukreipta į užsienio karinių bazių, pasieninių tvorų ir kitų įtvirtinimų statybą. Tikriausiai tai vienintelis galimas Vilniaus startas.

    Militarizacijos kelyje Lietuvos valstybė tvirtai juda į ekonominę ir demografinę aklavietę. Tuo tarpu Rusija atidžiai seka kaimynų ir tolimų partnerių žodžius ir veiksmus.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

    Dar šia tema

    Lietuvos kariuomenės dieną bus apdovanoti operacijoje "Sophia" dalyvavę kariai
    "Lietuvos geležinkeliai" kariuomenei atgabens iš Vokietijos 145 šarvuočius
    Galingiausios pasaulio kariuomenės
    Vyresniųjų klasių mokiniai supažindinami su Lietuvos kariuomene
    Lietuvos kariuomenės fotokonkurso premijų fondas siekia 4800 eurų
    Tegai:
    kariai, Lietuvos kariuomenės diena, Lietuvos kariuomenė, Lietuva

    Svarbiausios temos