21:50 2018 Vasario 17
Vilnius-3°C
Tiesioginis eteris
    Pabėgėliai Ispanijoje, archyvinė nuotrauka

    Mes nepabėgsime nuo pabėgėlių

    © RIA Novosti. Фото: Алехандро Мартинес Велес
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Rimas Naujelis
    6713

    Lietuvos valdžia ir toliau žaidžia pavojingą žaidimą pabėgėlių klausimu, galintį galutinai suskaldyti Europos Sąjungą

    Prieš kelias dienas Sofijoje, svarstant pabėgėlių priėmimo tvarkos reformą, mūsų vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pareiškė: "Lietuva laikosi savo pozicijos, kad neturi būti jokio automatizmo, ir kad šalės narės turi solidariai ir savanoriškai pačios apsispręsti dėl priimamų pabėgėlių".

    "Neturi būti jokio automatizmo". Griežčiau nepasakysi. Artėjant galimai naujai pabėgėlių krizei, mūsų valdžia ir toliau kategoriškai atmeta prievolę kiekvienai ES narei priimti tam tikrą pabėgėlių kvotą. Išeina, kad mes pamėgome tik teises, bet nenorime prisiimti jokių pareigų. O tuos, kurie vis primena apie pareigas, vadiname "automatizmo šalininkais"? Jie, girdi, kaip "automatai", o mes štai kokie gyvi, lankstūs, žmoniški.

    Viskas būtų gerai, jei šis žongliravimas žodžiais neužgožtų gyvų žmonių likimų. Šimtai tūkstančių, jei ne milijonai žmonių bėga nuo karo ir skurdo, pakeliui skęsdami jūroje, kentėdami nepriteklių. Italija, Graikija, Vokietija, Austrija, kitos Vakarų šalys vos spėja juos priimti, o kai prašo nors truputį pasidalinti šia našta, mes išdidžiai nusukame nosį. Įsisavinti europinius pinigus, kurių didelė dalis turi vokišką kilmę, mes visada pirmieji, o parodyti nors truputį solidarumo su vakarų europiečiais mes jau nebepajėgūs?

    Misiūnas pridūrė, kad šalys turėtų savarankiškai spręsti migrantų priėmimo klausimą, jeigu krizės atveju Bendrijai tektų vėl dalytis pabėgėlių našta. Jūs girdite? Savarankiškai! Na, ką gi, tada, jei būčiau Vokietijos finansų ministras, atsakyčiau E. Misiūnui taip: "O mes savarankiškai spręsime, kiek pervesime lėšų į struktūrinius ES fondus".

    O, kaip tai nepatiktų lietuviams ir kitiems išdidiems Rytų europiečiams, kurie jau priprato prie saldžių europinių finansinių srautų. Bet tolerantiškieji vokiečiai kol kas tyli. Kol kas jų vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as aptakiai sako negalintis įsivaizduoti prieglobsčio suteikimo sistemos reformos be principo, reikalaujančio, jog kiekviena ES narė privalėtų priimti pabėgėlius.

    Ir tai natūralu. Racionalusis vokietis įpratęs problemas spręsti racionaliai. Jeigu ES yra šalių sąjunga, o ne diskusijų klubas, tuomet jos problemos yra bendros ir sprendimai bendri, o ne "savarankiški". O jeigu Rytų europiečiai nori savarankiškumo, tai jie laisvi išstoti iš ES, kaip kad Baltijos šalys išstojo iš TSRS.

    Žinoma, ES nėra TSRS. Jos narės turi daugiau savarankiškumo, ypač vidaus politikoje. Tačiau reaguojant į globalius iššūkius, tokius kaip migrantų krizė, racionalu veikti išvien. Visos pasaulyje egzistuojančios valstybių sąjungos remiasi šiuo principu, o būtent didesniu ar mažesniu savarankiškumu vidaus politikoje, tačiau vieninga, nevisai savarankiška užsienio bei saugumo politika.

    Antraip bet kokia sąjunga netenka prasmės, kaip gulbės, vėžio ir lydekos nekoordinuotos pastangos Krylovo pasakėčioje. Migrantų klausimas, tiesa, susijęs ir su užsienio, ir su vidaus politika. Tačiau tokia jau tos mūsų globalizacijos prigimtis, kad viskas joje persipynę. Antai kartu su NATO pakariauti Irake arba paploti NATO ir ES invazijai į Libiją mes Lietuvoje buvome ne prieš. O štai dabar už tai atsiskaityti, t. y. bent jau priimti iš šių sudaužytų šalių pabėgėlius, mes jau atsisakome.

    Ir vėlgi, kiek priimti? Juokingą skaičių — 1100. Juk tokia buvo nustatyta kvota Lietuvai. Tai grynas niekis, palyginti su Vakarų šalių kvotomis. O kiek realiai priėmėme iki šiol? Vos 500. Kiti nepanoro čia atvykti. O dalis atvykusiųjų netrukus  išsibėgiojo iš mūsų į kitas šalis. Tad dėl ko užvirė visas šis ginčas?

    Pirmiausia, dėl mūsų gana atsilikusios politinės kultūros. Musulmonas ar tamsaus gymio žmogus mums dar atodo svetimas ir pavojingas. Iracionalios baimės dar kausto konservatyviąją sąmonę. Tuo netrunka pasinaudoti įvairūs, daugiausia dešinieji, populistai, pradedantys šaukti apie įvairias "grėsmes". O valdžia eina iš paskos jiems, gal ne taip radikaliai pasisakydama, tačiau savo veiksmais jiems pritardama.

    Terorizmo grėsmė? Taip, ji išauga. Tačiau už viską tenka mokėti. O gal mes tikimės visą teroro grėsmės naštą užkrauti vien prancūzams ar vokiečiams?

    Pasaulio ekonomikos forume Davose prezidentė Dalia Grybauskaitės pareiškė, kad migrantų kvotų sistema nepasiteisino. "Mums reikia rasti kūrybingesnių sprendimų, tačiau tai turi būti globalūs sprendimai ir dėl jų reikia susitarti globaliu mastu, nes vien tik Europa negali absorbuoti kiekvieno pabėgėlio", — interviu portalui "Euractiv" sakė prezidentė.

    Kokie tie "kūrybingesni" sprendimai, taip ir liko neaišku. Dėl "globalių sprendimų", tai iš dalies teisinga, tačiau didžiausia atsakomybė spręsti pabėgėlių klausimą vis tik tenka ES ir NATO. Mat tai turtingų šalių klubai, kurie turi didžiausias finansines galimybes padėti nuo skurdo ir karo bėgantiems žmonėms.

    Juolab, kai dalį tų karų sukėlė šios Vakarų organizacijos. Tenka, beje, konstatuoti, kad išsivysčiusios Vakarų šalys per visą XX amžių ir XXI amžiaus pradžią vykdė gana savanaudišką tarptautinę ekoniminę politiką, matyt, neturėdamos tikslo iš esmės išspręsti besivystančių šalių problemų. Todėl šiandien pabėgėliai iš atsilikusiųjų regionų ir plūsta į išsivysčiusiuosius.

    Ir dar: Rytų europiečiai mėgsta pabrėžti krikščioniškąją artimo meilės vertybę. Taigi, prieš mus plyti platūs ir nearti dirvonai realizuoti ją praktikoje.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
    Tegai:
    pabėgėliai, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos