18:25 2018 Gruodžio 13
Tiesioginis eteris
  • USD1.1371
  • RUB75.4593
    Lietuvos ir ES vėliava, archyvinė nuotrauka

    Suklastota ekonominė sėkmė atims iš Lietuvos ES finansinę paramą

    © Photo :
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Andrei Starikov
    20640

    Lietuvos gyventojų gerovės statistiniai rodikliai artėja prie Europos vidurkio; ši nominali "sėkmė" gali tapti radikalaus finansinės paramos Resbublikai iš ES sumažinimo priežastimi

    Lietuva bijo likti be Europos pinigų. Respublikos valdžia baiminasi, kad pinigų tiekimas iš Briuselio netrukus baigsis, teigia prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas. Pagal galiojančias taisykles Lietuva gauna Europos finansinę paramą iki tol, kol jos BVP vienam gyventojui nepasieks 75% Europos vidurkio. Ši riba buvo įveikta dar 2014 metais.

    Atrodytų verta džiaugtis. Lietuva palaipsniui juda link europietiško gerovės lygio, nors kol kas tai matoma tik statistiniuose apskaičiavimuose. Tačiau, iš tikrųjų, priežasčių optimizmui nedaug.

    Europos gerovės rodiklių vidurkio smukimas buvo nulemtas ES išsiplėtimu 2007 ir 2013 metais. Rytų Europos autsaideriai — Rumunija, Bulgarija, Kroatija — toli graži ne tos šalys, į kurias norėtųsi lygiuotis Lietuvos vadovybei, įsivaizduojančiai savo valstybę tarp Skandinavijos turtuolių. Baltijos šalių rodikliai tapo geresni ne dėl veiksmingų ekonominių pertvarkymų (tam tikrais pasiekimais gali pasigirti nebent Estija), tiesiog, vidutinis lygis ES gerokai sumažėjo. Pajamų atotrūkis — o pasiturinčių lietuvių pajamos šiandien maždaug 18 kartų didesnės, nei vargšų — pridėjus teritorinio vystymosi  disproporciją Lietuvos viduje neleido Respublikos piliečiams pastebėti savo piniginėje ir šio sąlyginio pasiekimo.

    Tik 24% gyventojų teigiamai vertina savo finansinę būklę, parodė SEB banko lapkričio mėnesio tyrimas. Trečdalis lietuvių gyvena skurde, nes jie negali nusipirkti naujų drabužių; 7% respondentų teigia, kad neturi pinigų normaliai mitybai. Kas dvyliktas apklaustasis pranešė, kad ketina išvykti iš šalies per ateinančius trejus metus. Pasak naujo "Eurobarometro" tyrimo, lietuviai labiau nei kiti ES gyventojai bijo kainų augimo. Ne Rusijos įsiveržimo ar ateivių, o infliaicjos. Baltijos respublikos gyventojų baimės apskritai apibrėžtos ekonomikos klausimais.

    Lietuvos piliečiai jaučia" socialinę kančią", "kankinimą", — be pagražinimo apibūdino padėtį šalyje Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis praėjusių metų viduryje.

    Statistika gali įrodyti viską, net tiesą, šmaikščiai pastebėjo britų gydytojas Noelis Moinichanas. Kiek tiesos Lietuvos "sėkmės istorijoje", — atviras klausimas, tačiau diagnozę savo šaliai paprasti šalies gyventojai nustato kasdien, pirkdami bilietą vakarų kryptimi į vieną pusę. Pacientas vardu Lietuva serga. Ryšium su tuo Europos finansinių injekcijų nutraukimo perspektyva tapma vis aktualesnė.

    Lietuvos ekonomika "pasodinta ant eurofondų adatos", jaučia nuo Briuselio lėšų tiekimo narkotinę priklausomybę. Pagal audito įmonės KPMG skaičiavimus, 2007-2015 metų laikotarpiu Baltijos respublika gavo iš ES iždo 6,8 milijardus eurų dotacijų. Be jų realus BVP augimas šalyje būtų 2,5-3% mažesnis, nedarbo lygis — 4,6% didesnis. Už kiekvieną Briuseliui siunčiamą eurą į Lietuvos biudžetą grąžinama 6-7 eurų pagalba. Štai tokia asimetriška partnerystė.

    Per ES tiekimo metus Respublikos vadovybė pamiršo, kaip gyventi savo lėšomis. Galite paprašyti, pasiskolinti, papildyti, padidinti valstybės skolą. Ateities kartos susitvarkys (žnoma jei kas nors liks).

    Bet štai ateina laikas vėl kreiptis į Briuselio vadovybę.

    Daugiametis 2014-2020 metų finansinis planas artėja prie pabaigos. Atėjo laikas pradėti kurti naują biudžetą. Baltijos politikams atsiveria galimybė, suteikianti viltį gauti papildomą centą naujame Europos biudžeto cikle. Kitaip perspektyvos niūrios: finansinės injekcijos iš Briuselio sustabdymas sukels krizę informacinėse technologijose ar statybos pramonėje, kas atsispindės visoje Lietuvos ekonomikoje, pagrįstai įspėja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

    Tik šį kartą Lietuvos viršūnių galimybių langas labiau panašus į orlaidę, kuri, be to, yra uždaryta.

    Po Didžiosios Britanijos demaršo pinigų ES tapo mažiau. Europos bendruomenės iždas sumažėjo, tačiau įkyrių jaunų europietiškų prašytojų skaičius nesumažėjo. Užtat yra geras formalus pretekstas radikaliai sumažinti pagalbą atskiriems iš jų: pasiekete 75% ES vidurkio pagal BVP vienam gyventojui Briuselio maitinimo sąskaita — toliau užsidirbkite patys.

    Vienintelė problema yra ta, kad per ketvirtį amžiaus savarankiško gyvenimo Lietuvos valstybė uždirbti ne itin išmoko. Baltijos šalis nerado savo nišos Europos rinkoje (pigios darbo jėgos eksportas nesiskaito). Lietuvos prekybos srautai vis dar yra susieti su Rusija, kad ir kaip Respublikos vadovybė bando tai "ištaisyti". Kaip sako politkorektiški Vakarų diplomatai — "ribota pažanga".

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

    Dar šia tema

    Europos Komisija nesuteikė Ukrainai paskutinio finansinės paramos tranšo
    Prezidentė: iš ES biudžeto Lietuva prašys didesnio žemės ūkio finansavimo
    Pusė Baltijos šalių gyventojų jaučiasi finansiškai stabiliai
    Lietuvoje pastebėta tėvų dėmesio stoka vaikų finansiniams klausimams šeimoje
    Lietuvai teks gyventi iš savo lėšų — ES nutraukia finansavimą
    Tegai:
    finansavimas, BVP, Europos Sąjunga, Briuselis, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos