11:03 2019 Balandžio 23
Tiesioginis eteris
  • USD1.1250
  • RUB71.9719
    Dalia Grybauskaitė ir Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

    Trampas kviečia "Baltijos haremą" į Baltuosius rūmus

    © Фото: Robertas Dačkus (lrp.lt)
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Vladimiras Matvejevas
    12940

    Antrais prezidentavimo metais Donaldas Trampas nusileido iki asmeninio susitikimo su Amerikos palydovais iš Baltijos šalių ir pakvietė iš karto tris prezidentus į Baltuosius rūmus

    Ir tai ne paprastas darbo susitikimas, o, kaip išdidžiai rašo Lietuvos prezidentės kanceliarija, aukšto lygio susitikimas "JAV — Baltijos šalys", kuriame Lietuva, Latvija ir Estija gaus naujas rekomendacijas, kaip skatinti JAV politinius ir ekonominius interesus Europos Sąjungoje.

    Trys viename

    Žlugus TSRS Rytų Europos žemėlapyje atsirado trys valstybės-nykštukės — Lietuva, Latvija ir Estija. Tačiau net praėjus ketvirčiui amžiaus, šiandien ne tik iš pasaulio žiniasklaidos, bet ir iš žinomų politikų lūpų kartais galima išgirsti, kad Lietuvos sostinė — Ryga, o Latvija turi bendrą sieną su Lenkija.

    Baltieji rūmai, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Наталья Селиверстова

    Matyt, tam, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas vėl neužsitrauktų gėdos, kaip JTO Generalinės Asamblėjos metu, kai pavadino Namibiją "Nambija", jo administracija nusprendė pakviesti į Baltuosius rūmus iš karto tris Baltijos šalių prezidentus. Juolab, kad visi jie gaus vienodus nurodymus. Taigi, kam veltui švaistyti laiką?

    Trampui visos "Baltijos žmonos" atrodo vienodai, nesvarbu, kad tai gali įžeisti lietuvę Dalią Grybauskaitę ir estę Kersti Kaljulaid. Tiesa, patiems lietuviams, latviams ir estams nėra nieko labiau įžeidžiančio, negu faktas kad juos "dažo viena spalva". Tai trys mažos, bet išdidžios tautos, kurios draugauja tik JAV politiniame žemėlapyje po NATO priedanga.

    Kiekvienas pats už save

    Lietuvos, Latvijos ir Estijos istorinis formavimas labai panašus.  1918 metais jos beveik vienu metu stengėsi ištrūkti iš Maskvos įtakos. Bet praėjus 22 metams vėl atsidūrė jau po naujos imperijos sparnu — TSRS, kur jos buvo vadinamos vienu žodžiu "Pribaltika". O žlugus Tarybų Sąjungai, jos tapo išdidžiomis "Baltijos valstybėmis". Ir dabar prasidėjo tikra konkurencija tarp Vilniaus, Rygos ir Talino.

    Švedijos ekspertai įvertino, ar NATO gali apsaugoti Baltijos šalis nuo Rusijos >>

    Ši konkurencija išryškėjo ne politikos,  o ekonomikos srityje. Ypač tai pasireiškė, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo ES narėmis ir pradėjo gauti finansavimą iš ES struktūrinių fondų. Kiekvienas pradėjo traukti į savo pusę "euro antklodę".

    Tai labai akivaizdžiai matoma įgyvendinant regiono energetinius ir transporto projektus. Tai ir bendros SGD rinkos kūrimas, ir elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, ir geležinkelis "Rail Baltica". O ypač žiaurus mūšis vyksta kovoje už krovinių iš Rytų tranzitą per Baltijos šalių uostus. Čia galima prisiminti ir geležinkelio bėgių išardymą nuo Būtingės naftos terminalo iki Ventspilio uosto.

    Nepriklauso viena nuo kitos

    O didžiausią kiaulystę padarė Lietuva, pastačius SGD terminalą "Indepedence". Lietuviai planavo, kad Ryga ir Talinas atlėks pas juos su savo dujų balionais. Tačiau planas žlugo. Latviai ir estai nusprendė, kad verčiau pirks pigias Rusijos dujas iš "Gazprom", nei žeminsis prieš lietuvius. Savo prisiminimų knygoje buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis rašo taip: "Santykius su kaimynais sugadinome ilgam… reikia sulaukti, kol latviai užmirš ką jiems buvome pažadėję ir kaip juos apgavome".

    Apie nelabai šiltus Vilniaus ir Rygos santykius byloja ir tai, kad valstybės iki šiol nenustatė jūros sienos. Ginčijamasi dėl šelfo, kuriame, geologų manymu, gali būti didelių dujų atsargų.

    Talinas ir Ryga atsisakė palaikyti kitą Vilniaus didžiulį projektą — Visagino atominės statybos vietoj uždarytos Ignalinos AE. Nėra savitarpio supratimo tarp Baltijos seserų ir "Rail Baltica" statybose.

    Gal būtent Trampas sugebės išspręsti visus šiuos ginčus?

    Ponas išspręs

    Aukšto lygio susitikime "JAV-Baltijos šalys", kuris įvyks Vašingtone balandžio 3 dieną, numatoma aptarti daug Amerikos ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos bendradarbiavimo planų. Pagrindinę vietą susitikime, anot Lietuvos prezidentės administracijos, užims Baltijos regiono saugumo klausimai ir tolimesnė NATO bataliono dislokacija.

    Greičiausia, Trampas, kaip tikras verslininkas, iš savo Baltijos pėstininkų pareikalaus ne tik paklusnumo, bet ir pinigų. Ir ne tik garsių 2% BVP gynybai, bet ir brangių SGD pirkimų. Štai čia Lietuva išdidžiai parodys savo kozirį — rūdijantį Klaipėdos uoste SGD terminalą ir paprašys Trampo paveikti nesukalbamas kaimynes.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

    Dar šia tema

    "RB Rail" vadovė gali pakenkti "Rail Baltica" projekto reputacijai
    Estijos prezidentė ragina ES padidinti išlaidas išorinių sienų apsaugai
    "Gazprom" pasidalino, kiek dujų perka iš Rusijos Baltijos šalys
    Tegai:
    užsienio politika, bendradarbiavimas, Donaldas Trampas, Baltijos šalys, JAV

    Svarbiausios temos