06:49 2018 Birželio 25
Tiesioginis eteris
  • USD1.1648
  • RUB73.5314
    Povilas Masilionis, archyvinė nuotrauka

    Masilionio teismas yra žingsnis link diktatūros

    © Photo: Nepriklausomų Žurnalistų Asociacija
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Rimas Naujelis
    9750

    Mes po truputį prarandame svarbiausią mūsų laisvę. Laisvę mąstyti taip, kaip norime. Dabar tai draudžia; baudžiamasis kodeksas

    Štai prasidėjo eilinio eretiko teismas: leidėjas Povilas Masilionis teisiamas už tai, kad išleido eretišką knygą apie sausio 13-ąją.

    Joje jis išdrįso(!) pasikėsinti į oficialiąją valdžios versiją. Masilionis išvertė ir išleido rusų žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygą "Išdavystės kaina". Kaip praneša prokuratūra, toje knygoje anų įvykių dalyviai, atsidūrę kitoje barikadų pusėje, dėsto "neteisingą" požiūrį. Ir į Medininkų tragediją — taip pat.

    Masilionis greičiausia bus nuteistas. Lai dega šis eretikas ant švenčiausios, patriotinės inkvizicijos laužo! Taip, kaip ant jo anksčiau supleškėjo jo pirmtakai: Valerijus Ivanovas, Mykolas Burokevičius, Juozas Jermalavičius, Algirdas Paleckis, Juozas Kuolelis. Lietuvoje lai nebūna vietos kitaip mąstantiems! Lai klesti mūsų šalyje tik tikratikiai.

    Ką tik pasibaigė kito nukrypusio nuo vienintelės tiesos žmogaus, žurnalisto Giedriaus Grabausko teismas. Jis išdrįso laikyti namuose keletą agitacinių lapelių su šūkiais prieš euro įvedimą, prieš mūsų "šventas karves" — NATO ir ES.  Du metus patriotiškiausia pasaulyje prokuratūra mynė teismo slenkstį ir siekė nubausti šią lietuvių tautos atplaišą, šį mūsų tautos priešą ir kenkėją.

    Bet kur tau! Priešai sugebėjo įsibrauti net į mūsų teismų sistemą. Klaipėdos teismas išteisino G. Grabauską… Motyvavo tai tuo, kad tų lapelių laikymas namuose netolygus jų platinimui. Šventas naivumas! Juk G. Grabauskas galėjo juos išplatinti bet kuriuo momentu. Paskleisti bjaurią ir klastingą ereziją tarp nieko pikto nenujaučiančio jaunimo.

    Tūlas Žilvinas Razminas nuėjo dar toliau: jis kvietė piliečius kurti pasipriešinimo NATO ir Europos Sąjungai komitetus! Tiesa, ne ginkluotus, o taikius. Tai būtų buvęs politinio judėjimo prototipas. Bet nukreiptas jis būtų prieš mūsų šventovę, prieš Vakarus.

    Klaipėdos teismas skyrė jam tik lygtinę bausmę: jei jis poros metų bėgyje padarys menkiausią nusižengimą, tai sės į kalėjimą porai metelių. Ir vėl mūsų teismai  demonstruoja neleistiną tokiais atvejais humanizmą! Juk Ž. Razminas nepripažino savo kaltės, neatsivertė į vienintelį tikrą nacional-patriotinį tikėjimą. Vadinasi, jis bet kuriuo metu vėl gali imtis ideologinių diversijų.

    O dabar surimtėkime. Šio teksto pirmoji dalis parašyta staliniečio ir inkvizitoriaus stiliumi. Bet iš esmės pasaulis ne taip toli pasistūmėjo į priekį. Tarkime, nesuprantama, kodėl kai kuriose tarsi demokratinėse šalyse baudžiama už holokausto neigimą. Holokaustas buvo, tą liudija gausybė dokumentų, tą žino kiekvienas sveiko proto žmogus. Holokaustas buvo didžiulė žydų tautos katastrofa. Ir visos žmonijos.

    Jeigu keli keistuoliai ima neigti akivaizdžius faktus, negi nuo to faktai praranda savo vertę? Negi mes tokie silpni, kad bijome atskirų keistuolių ar piktavalių postringavimų? O dabar, bausdami juos, mes padarome iš jų kankinius. Ir parodome, kad esame ne demokratai, o policinių priemonių šalininkai.

    Policinių priemonių mums tikrai prireikia kitais atvejais, kai, tarkime, kažkas savo pasisakymais skaitina neapykantą tautai, rasei, religijai, lyčiai ar socialinei grupei. Kai pareiškia, kad viena ar kita tauta yra "bloga". Nes tai skaitina neapykantą ir prievartą. O holokausto neigimas neskatina nieko. Jis tik verčia suabejoti neigėjo protu.

    Dar viena istorija yra sausio 13-oji. Dėl chaoso, kilusio byrant TSRS, ši byla ar bent jau jos dalis tiriama iki šių dienų. Jos dalyviai išsibarstė po visą pasaulį. Ir jie nenorės būti apklausti, nes mato, kad byla politizuota. Galbūt, kai kurie faktai dar laukia paviešinimo? Tokiomis aplinkybėmis bausti leidėją Masilionį už kitokios versijos išplatinimą yra antidemokratiška. Tai jau diktatūra.

    Todėl ir pradėjau nuo konstatavimo: Lietuva palaipsniui praranda nepriklausomybę arba svarbiausią jos sudėtinę dalį — individo laisvę. Kai valstybė atima iš individo laisvę mąstyti nepriklausomai nuo autiriteto (valdžios, bažnyčios, partijos ar dar ko kito), tuomet pradedama žengti diktatūros keliu.

    Tad leidėjo Masilionio teismas yra žingsnis į diktatūrą. O nacional-patriotine ideologija indoktrinuoti šalies piliečiai to net nenujaučia. Juk vyksta tokie gražūs valstybės 100-čio renginiai, švenčiama kovo 11-oji. Šlovinant valstybę per visas televizijas ir kitus žiniasklaidos kanalus, kam berūpės 78 metų senolis, kurio dabar laukia keli metai  teismų, nervų ir kuriam, matyt, jau surašytas apkaltinamasis nuosprendis? Ir už ką? Vien tik už mintį.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

    Tegai:
    žodžio laisvė, Povilas Masilionis
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos