15:30 2018 Balandžio 20
Vilnius+ 13°C
Tiesioginis eteris
    Dalia Grybauskaitė ir Emanuelis Makronas, archyvinė nuotrauka

    Kaip Grybauskaitė ragino Makroną kovoti su "ordomis iš Rytų"

    © Photo: PRESIDENT OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Vladimiras Matvejevas
    10552

    Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitą į Prancūziją ir derybas su Emanueliu Makronu Lietuvos žiniasklaida jau pavadino "istorine lietuviškos diplomatijos pergale", kuri remiasi konfrontacija su Rusija visomis pasaulio politikos ir ekonomikos kryptimis

    Paryžiuje "Baltijos tigrai" pasirodė taip pat, kaip ir prieš savaitę Baltuosiuose rūmuose. Emanuelis Makronas, matyt, pasitelkė savo kolegos Donaldo Trampo pavyzdį ir nusprendė negaišti laiko, tadbpasikvietė tris Baltijos šalių prezidentus vienu metu.

    Dalia Pirmoji

    Ir jei Vašingtone Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė stengėsi neerzinti Baltųjų rūmų šeimininko savo nurodymais, "kaip elgtis" Rusijos atžvilgiu, tai Paryžiuje ji, kaip sakoma, įsijautė.

    Deputatai pritarė bendrai ES kariuomenei >>

    Europos politikos išminčius Grybauskaitė, tarsi plekšnodama Makrono petį, pasveikino Prancūzijos prezidento norą vadovauti bendroms Europos saugumo ir greitojo reagavimo pajėgoms.

    "Ta lyderystė, kuri matoma šiandien iš Prancūzijos, yra ir gerbiama, ir palaikytina. Esame kartu su Prancūzijos iniciatyvomis, nes jos naudingos visai Europai ir Lietuvos žmonėms taip pat", — meilikavo Grybauskaitė.

    Pakeitimas ES vadovybėje

    Turbūt, į šią Lietuvos prezidentės pastabą Berlynas atkreipė dėmesį. Juk jaunas ir energingas Makronas vis dažniau skelbia apie Prancūzijos teisę į lyderystę Europos Sąjungoje, kuri iki šiol yra Angelos Merkel rankose. Taigi, Grybauskaitė aiškiai pasakė, kad Vilnius vis dažniau palaikys Paryžiaus iniciatyvas, o ne Berlyną. Ypač kolektyvinio saugumo srityje ir vieningos Europos armijos sukūrime.

    Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė per spaudos konferenciją akcentavo, kad "Prancūzija siekia bendros stiprios integruotos ir gerbiamos Europos", bei pridūrė: "Su tokia Prancūzija mums pakeliui".

    Tokia pagyra iš pačios Dalios Grybauskaitės lūpų daug verta. Juk ji jau daugiau nei dešimt metų veikia Europos arenoje kaip Lietuvos prezidentė ir Europos Komisijos narė biudžeto ir finansų klausimais. O Emanuelis Makronas apsigyveno Eliziejaus rūmuose mažiau nei prieš metus. O Latvijos ir Estijos prezidentai, stovintys greta Grybauskaitės bendros spaudos konferencijos metu, dar negali pasigirti didele įtaka Europos reikalams. Šį faktą Grybauskaitė pabrėžė viename interviu Lietuvos nacionalinei televizijai.

    "Tikrai Baltijos šalys ir Lietuva esame tiesiogiai pasirengę dalyvauti naujai kuriamose struktūrose", — pabrėžė Lietuvos vadovė ir davė užuominą į tai, kad Lietuva yra lygi tarp lygiųjų Baltijos regione.

    Baltų vienybė praeityje

    Ar supyko estė Kersti Kaijuland ir latvis Raimondas Vėjuonis?

    Taigi, Talinas ir Ryga jau seniai priprato, kad Vilnius kiekviename žingsnyje bando parodyti savo pranašumą. Be viso kito, dar ir pesipelno iš savo kaimynų.

    Pakanka prisiminti, kaip Lietuva mėgino įtraukti Estiją ir Latviją į tik sau pelningą naujos atominės elektrinės Visagine statybos projektą. Tada estų ir latvių rankos bandė pasiimti iš bendros Europos  kišenės  lėšų savo suskystintų gamtinių dujų terminalui "Indepedence".

    O  istoriją apie išardytus bėgius iš Būtingės naftos terminalo į Latviją teko spręsti Europos Komisijai. Tik po Briuselio spaudimo ir didelės baudos grėsmės Vilnius pažadėjo atstatyti išardytų bėgių ruožą Ventspilio kryptimi.

    "Rail Baltica" projektas dar kartą įrodo, kad baltų vienybė pasibaigė 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, kai visų Baltijos šalių gyventojai susiėmė rankomis ir sudarė 600 kilometrų ilgio gyvą grandinę, kuri sujungė tris Baltijos sostines.

    Estijos ir Latvijos prezidentų kuklumas ir lakoniškumas šalia Grybauskaitės lengvai paaiškinami. Jie daugiau galvoja apie ateitį. Štai ir su sveikinimais dar kartą išrinktam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Latvija ir Estija vėl parodė savo lankstumą. Juk su Rusija vis tiek teks palaikyti santykius. Nuo didžiojo kaimyno niekur nepabėgsi.

    O Daliai Grybauskatei po metų teks palikti Prezidentūrą. Taip nesinori palikti didžiosios politikos. Grybauskaitė dar jauna ir yra pasiruošusi tarnauti visai pažangiai žmonijai kovoje su "barbarų iš Rytų ordomis".

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

    Dar šia tema

    Savi marškinėliai arčiau kūno: kodėl Baltijos šalys nepadės viena kitai
    Atgal į praeitį — Lietuva ir Jungtinės Europos valstijos
    Trise valtyje be Trampo. Kur plaukia Baltijos šalys
    Tegai:
    vieninga ES kariuomenė, "Rusijos grėsmė", Baltijos šalys, Prancūzija, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos