08:02 2018 Spalio 17
Tiesioginis eteris
  • USD1.1587
  • RUB75.8119
    Dalia Grybauskaitė ir Andžejus Duda, archyvinė nuotrauka

    Nuo neapykantos iki meilės — vienas žingsnis, arba kaip Vilnius flirtuoja su Varšuva

    © Lietuvos prezidento kanceliarija/Robertas Dačkus
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Aleksandr Lipovec
    6510

    Pirmosios Europos Respublikos 1791 metų gegužės 3-iosios Konstitucijos diena tapo dar viena proga prezidentams sutvirtinti numatytą santykių atšilimą tarp Lietuvos ir Lenkijos; tačiau Lietuvos lenkai eilinį kartą priminė priespaudą ir tautinių mažumų teisių pažeidimus

    Kiekvienais metais, gegužės 3-iąją Lietuvos lenkai ima į rankas baltai-raudonas vėliavas ir daugiatūkstantine minia išdidžiai žygiuoja pagrindiniu Vilniaus prospektu. Nuo Seimo rūmų jie eina iki Šventųjų vartų koplyčios, kur saugoma pagrindinė Lietuvos katalikų šventovė — Aušros vartų šv. Mergelės Marijos paveikslas. Procesija baigiasi bendra malda šalia šv. Mergelės Marijos paveikslo.

    Jei ankstesniais metais lenkų eisena buvo aiškinama kaip bandymas priminti apie savo Lietuvos valdžios institucijų pažeidžiamas teises, tai šiemet ji turėjo kitokią prasmę. Po istorinio Lenkijos prezidento Robertas Dudos vizito Vilniuje vietos lenkų retorika taip pat pasikeitė.

    Europos rusofobų frontas

    Prieš Dudai atvykstant į Vilnių oficialioji Varšuva visada rėmė rinkiminę Lietuvos lenkų — krikščionių šeimų sąjungos akciją kovoje už savo teises. Ši akcija įsitvirtino kaip visų Lietuvos tautinių mažumų, kurių šalyje yra beveik 17 procentų, lyderė.  Ypatingo svarumo sąjungai suteikė sandrauga su Rusų aljansu.
    Šios politinės sąjungos dėka net du kartus pavyko patekti į Seimą kaip nepriklausoma frakcija ir įsitvirtinti sostinės miesto taryboje, kurioje Lietuvos lenkų-krikščionių šeimų sąjunga ―antra pagal dydį frakcija.

    Bet po avarijos prie Smolensko paaštrėję Rusijos ir Lenkijos santykiai turėjo įtakos ir nacionalinėms mažumoms Lietuvoje. Varšuvai prireikė sąjungininkų ne tik kovoje su Maskva, bet ir konfrontacijoje su Briuseliu, kuris kritikuoja Lenkiją dėl teismų reformos ir žodžio laisvės pažeidimo. Todėl buvo labai paranku sudaryti sąjungą su Vilniaus rusofobais.

    "Esame pasirengę palaikyti saugumą ir stabilumą Europoje ir visame pasaulyje, siekdami sustiprinti mūsų dvišalius santykius gynybos, ekonomikos, energetikos, transporto ir kitose srityse.", ― sakoma bendroje Lietuvos ir Lenkijos prezidentų ataskaitoje 1791 metų gegužės 3-iosios Konstitucijos dienos proga.

    Nesvarbu, kad Konstitucija tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kuri egzistavo daugiau nei 400 metų, žlugimo preliudija. Šiandien, kai susitelkimas prieš Rusija yra daug svarbesnis, apie LDK žlugimą galima ir pamiršti. Politika yra kompromiso menas.

    Be Ukrainos― nė žingsnio

    Į šventinius pokylius Lietuvos Seime šiemet pakvietė ne tik  Lenkijos parlamento maršalkos pavaduotoją Beatą Mazurek, bet ir garbingą svečią —  Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatą Andrejų Parubiją. O visa bendra trijų valstybių (Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos) parlamentų deklaracija buvo persmelkta rusofobų dvasios.

    "Tas priešas, kuris buvo prieš 500 metų — Rusijos imperija ― ir toliau egzistuoja, keičiasi tik imperijos pavadinimai, ji gali būti vadinama Maskvos imperija, gali būti vadinama Sovietų Sąjunga ar  Rusijos Federacija. Pavadinimai gali keistis, bet nesikeičia vienas dalykas — imperijos dvasia ir noras įtakoti mūsų tautas, kurios kovojo ir kovoja dėl savo nepriklausomybės ", ― sakė Parubij Lietuvos Seime.

    Draugauti negalima išsiskirti

    Šios Vilniaus, Varšuvos ir Kijevo vienybės "kovoje prieš Rusiją" fone, Lietuvos lenkams lieka mažai ervės politiniam manevrui.

    Viena vertus, prarasi moralinę ir materialinę paramą iš Varšuvos LLRA-LKS negali a priori. Tai tolygu  partijos mirčiai. Kita vertus, politinės sąjungos nutraukimas su Lietuvos rusais, kurio reikalauja Lenkijos valdžia, gresia pralaimėjimu per artėjančius vietos tarybų rinkimus, o LLRA-LKS lyderiui Valdemarui Tomaševskiui ― nepatekimu į Europos Parlamentą.

    Neseniai Tomaševskis bandė išlaikyti savo kaip pagrindinio kovotojo už visų tautinių mažumų (lenkų, rusų, baltarusių, totorių ir kitų) teises Lietuvoje įvaizdį. Palaikat visos Europos iniciatyvą už Europos įvairovę "Minotity SafePack", LLRA-LKS pastangomis Lietuvoje buvo surinkta daugiau nei 21 tūkstantis parašų palaikant peticiją, kurią Europos Parlamentas turės apsvarstyti. Per spaudos konferenciją Lietuvos Seime iniciatyvos "Mažumos SafePack" koordinatorius Lorancas Vence aukštai įvertino Lietuvos tautinių mažumų atstovų aktyvumą.

    "Panaši situacija yra daugelyje ES šalių. Mūsų valstybės, tapusios ES narėmis, privalėjo vadovautis Kopenhagos kriterijais, kurie yra susiję su tautinių mažumų teisėmis, bet to nepadarė, nes ES senbuviai taip pat to nedarė. Pavyzdžiui, Prancūzija, Graikija iš esmės nepripažįsta tautinių mažumų egzistavimo. O mes reikalaujame daugiau, bet gauname mažiau. "-  pasakė Vence.

    "… kovoje už tai"

    Bet Valdemaras Tomaševskis dar kartą priminė, kad prieš 18 metų, Lietuva ratifikavo Konvenciją dėl tautinių mažumų teisių apsaugos, tačiau ji neturi jokio poveikio. Tomaševskis taip pat pabrėžė, kad vienas iš konvencijos straipsnių tiesiogiai rodo, kad nauji teisės aktai neturi pabloginti tautinių mažumų padėties, bet, deja, 2011-aisias metais Lietuvoje priimtas Švietimo įstatymas, kuris susiaurino gimtosios kalbos erdvę mokyklose. Daugumos dalykų mokoma valstybine kalba neatsižvelgus į tai, kad iki tol tautinių mažumų mokyklose mokymas vyko jų gimtąja kalba. Be to, 2010-aisiais metais buvo panaikintas Tautinių mažumų įstatymas, kuris veikė Lietuvoje nuo 1989-ųjų metų. O nauja įstatymo redakcija iki šiol nepatvirtinta.

    Kaip LLRA-LKS pavyks išsaugoti vienybę su kitų tautų atstovais, tame tarpe rusais, gyvenančiais Lietuvoje, parodys 2019-ųjų pavasarį vyksiantys rinkimai. O kol kas kiekvieną pavasarį lenkai išdidžiai eina Lietuvos prospektais nešini raudonai-baltomis vėliavomis, primindami Varšuvai apie Konstituciją ir užsienyje gyvenančius tautiečius, kuriuos engia "draugai" lietuviai.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Dar šia tema

    Nuolatinis Rusijos atstovas ESBO: Lietuvoje pažeidžiamos tautinių mažumų teisės
    Tautinių mažumų departamentas prašo paspartinti sprendimą dėl mokyklų statuso
    Grybauskaitė ir Duda susitarė pagaliau išspręsti mažumų problemas
    Tegai:
    tautinės mažumos, Lenkija, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos