19:19 2018 Rugpjūčio 15
Tiesioginis eteris
  • USD1.1321
  • RUB75.9875
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Andrius Petrinis
    16920

    Atsižvelgdami į JAV ir Europos nesutarimus, Palangoje susitiko Baltijos valstybių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai; ką gi parodė šis susitikimas, ir ar neatėjo laikas Lietuvai pakeisti savo užsienio politikos kryptį?

    Diplomatų dėmesys vienu metu buvo sutelktas į kelis kalusimus: Europos Sąjungos ateitis ir jos ilgalaikis biudžetas, regioninis saugumas santykių su Rusija kontekste, "Rytų partnerystė" ir kiti. Po susitikimo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje pasirodė pranešimas, kuriame nėra nė vieno žodžio apie prieštaravimus. Bet čia, kaip ir žinomoje istorijoje, "nematai staro, o jis yra".

    Nesantaikos vamzdis

    Kaip žinoma, Lietuva mano, kad dujotiekio "Nord Stream-2" projektas yra geopolitinis ir įgyvendinamas, siekiant, kad Europa labiau priklausytų nuo Rusijos dujų. Be to, Vilnius labai nerimauja dėl Ukrainos likimo, kuri gali likti be dujų tranzito ir prarasti didelius pinigus.

    Atrodytų, šie "geležiniai argumentai" turi priversti Berlyną atsisakyti šios kenksmingos rizikos, pradėti pirkti amerikietiškas SGD ir išgelbėti Ukrainos energetikos sektorių, o kartu ir Ukrainos režimą. O jis kažkodėl priešinasi ir kalba apie komercinę naudą.

    Matyt, jis nesupranta, kodėl turėtų perimti Lietuvos turtingą patirtį ir statyti nuostolingus SGD terminalus, pirkti brangias JAV dujas vietoj pigių rusiškų ir deginti dar daugiau pinigų "juodojoje skylėje" pavadinimu "Ukraina".

    Na, nepatinka jam daina, kurią dainuoja Vilnius: "Rytoj mes eisime leisti visus savo pinigus, visus tavo pinigus kartu". Ne, vokietis, aišku, pažadėjo rimtai vertinti Baltijos šalių kolegų nuomonę, nes "Triušis buvo labai išauklėtas". Tačiau gyventi pagal Lietuvos įstatus Vokietija nesiruošia.

    Karinis manevras

    Ministrai aptarė ir saugumo klausimus. Baltijos šalys nori daugiau garantijų šioje srityje, tačiau iškilo įdomi tendencija.

    NATO neatsisako Baltijos regiono apsaugos, tačiau šių metų balandžio mėnesį Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad šiuo metu neplanuojama pastiprinti karinio dalyvavimo Baltijos šalyse — pagrindinis dėmesys bus skiriamas sukurtiems pajėgumams stiprinti (pavyzdžiui, sudarant sąlygas greitai perkelti kariuomenę).

    NATO neketina didinti karinių pajėgų Baltijos šalyse >>

    Susitikimo metu ši idėja iš esmės gavo patvirtinimą. Kitaip tariant, atrodo, kad NATO pradeda mažinti įtampų spiralę Rytuose. Dar per anksti padaryti galutines išvadas, bet akivaizdūs yra požiūrio kaitos požymiai.

    Galbūt taip yra dėl to, kas vyksta Amerikos ir Europos santykiuose.

    Ar atėjo laikas gyventi savo protu?

    JAV pasitraukimas iš susitarimo su Iranu atskleidė keletą dalykų. Pirma, Donaldas Trampas nusispjovė į Europos lyderių prašymus nekirsti "iš peties". Antra, europiečiai atrėžė ir nusprendė pasilikti susitarime, netgi nepaisydami JAV sankcijų grėsmės dėl bendradarbiavimo su Teheranu (jau nekalbant apie tai, kad atviras lieka plieno ir aliuminio iš ES klausimas).

    Atsižvelgdami į tai, Prancūzijos prezidentas aktyviai propaguoja Europos Sąjungos federalizacijos idėją, ir Angela Merkel vis labiau ragina Europą perimti savo likimą į savo rankas, nes "praėjo laikai, kai JAV mus tik gindavo". Tuo pačiu metu Europos Komisijos vadovas Žanas Klodas Junkeris teigia, kad europiečiai turėtų "pakeisti Jungtines Valstijas", o ES atstovas užsienio reikalams Federikas Mogerinis pabrėžė, kad Europos Sąjungos saugumui užtikrinti reikia sukurti profesionalią kariuomenę.

    Trumpai tariant, atrodo, kad Europa pradeda laisvai plaukti ir greičiausiai sieks dialogo, o ne konflikto su Rusija. Žinoma, Lietuva gali ir toliau laikytis Vašingtono ir nepritarti Vokietijai, tačiau šis požiūris Europoje tampa vis mažiau populiarus, tarp kita ko — "pačiame viršuje", ir netgi Lietuvos ekspertai tai jau supranta. Taigi, galbūt atėjo laikas nustoti spjaudyti prieš vėją ir atsukti jam nosį? 

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

    Dar šia tema

    Didėja transatlantinis skilimas dėl Irano
    Už ką gegutė giria gaidį — ko nori Grybauskaitė iš Makrono?
    WSJ: Vokietija paprašys JAV atleisti ją nuo sankcijų Rusijai
    Merkel ragina išaiškinti Ukrainos vaidmenį "Nord Stream-2" įgyvendinime
    Tegai:
    užsienio politika, Vokietija, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos